„Sausų akių sindromas nėra paprastas akių nuovargis, atsirandantis po ilgos darbo dienos prie kompiuterio. Tai akies paviršiaus liga, kuri pasireiškia ašarų plėvelės pokyčiais. Dėl to jaučiami tokie nemalonūs simptomai, kaip deginimas, perštėjimas, neryškus matymas, smėlio ar svetimkūnio pojūtis, akių paraudimas ar traiškanojimas, noras dažniau mirksėti. Labai dažnai pacientai skundžiasi ir ašarojimu, tačiau nesieja to su akių išsausėjimu, nors iš tiesų taip akys bando apsisaugoti nuo sausumo, siųsdamos nervinius impulsus į smegenis, kad sukeltų ašarojimo refleksą“, – sako gydytoja oftalmologė Rūta Beinaravičiūtė.
Kalti aplinkos veiksniai ir ligos
Gydytoja aiškina, kad sausų akių sindromą lemia ašarų plėvelės pokyčiai. Ašarų plėvelė susideda iš trijų sluoksnių: arčiausiai akies paviršiaus esančio sluoksnio dėka ašaros prikimba prie akies paviršiaus, vidurinis, iš vandens sudarytas sluoksnis drėkina, maitina ir apsaugo nuo mikrobų, o viršutinis riebalinis sluoksnis neleidžia išgaruoti vandeniniam sluoksniui.
Pasak R. Beinaravičiūtės, retesniais atvejais, ypač vyresniems žmonėms, sausų akių sindromas gali išsivystyti, kai dėl ašarų liaukos sekrecijos sumažėjimo atsiranda vandeninio sluoksnio trūkumas. Tačiau kur kas dažnesnė priežastis yra vadinama Meibomo liaukų disfunkcija.
„Šios liaukos, esančios akių vokuose, išskiria riebalus, padedančius palaikyti ašarų plėvelės stabilumą. Kai jos dėl įvairių išorinių ar vidinių organizmo veiksnių užsikemša, riebalų pagaminama nepakankamai, suplonėja viršutinis riebalinis ašarų plėvelės sluoksnis, ašaros greičiau išgaruoja ir atsiranda nemalonūs pojūčiai. Tokia sausų akių sindromo priežastis diagnozuojama daugiau kaip 50 proc. pacientų“, – kalba klinikos „Familia Clinica“ gydytoja oftalmologė.
Jos teigimu, sausų akių sindromo atsiradimui labai daug įtakos turi įvairūs aplinkos veiksniai: ilgas buvimas dulkėtoje aplinkoje, rūkymas ar buvimas prirūkytose patalpose, oro kondicionieriai, sausinantys orą, taip pat didelis vėjas, šaltis, darbas prie kompiuterio ar ilgas televizoriaus žiūrėjimas. „Akių sausumą gali sukelti ir kontaktinių lęšių nešiojimas, lazerinės akių operacijos, vokų padėties anomalijos, taip pat akių ar autoimuninės, alerginės, reumatinės ligos, vartojami vaistai: antihistamininiai, hormoniniai ar kontraceptiniai preparatai, diuretikai, kraujospūdį mažinantys vaistai, retinoidai“, – vardija pašnekovė.
Dirbtinės ašaros padeda laikinai
Pajutę akių dirginimą, perštėjimą ar sausumo jausmą, žmonės dažniausiai skuba į vaistinę kokių nors lašiukų, kurie padėtų panaikinti simptomus arba užkirsti jiems kelią.
„Jei akys itin sausos ir pasireiškia visi sindromui būdingi simptomai, prireikia dirbtinių ašarų. Tiesa, ne visada ir ne visiems jos tinka iš karto – dažnai prireikia vieno, antro ar trečio preparato, kol parenkamas tinkamiausias, geriausiai padedantis konkrečioje situacijoje. Paprastai jei žmogus ne sykį sugrįžta ir sako, kad jam niekas nepadeda, rekomenduojame neeksperimentuoti, o kreiptis į gydytoją, kad jis tiksliai diagnozuotų akių sausumo priežastį ir paskirtų tinkamiausią gydymo būdą“, – pranešime spaudai teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Domantė Viliūnaitė.
Gydytojos R. Beinaravičiūtės teigimu, natūralu, kad dirbtinės ašaros gali netikti, nes jų yra skirtingų, skiriamų priklausomai nuo to, ar paciento ašarų plėvelėje trūksta vandeninio, ar riebalinio sluoksnio. Tą sužinoti galima tik pasikalbėjus su pacientu apie simptomus bei atlikus ašarų plėvelės tyrimus.
„Dirbtinės ašaros yra pirmoji pagalba esant sausų akių sindromui. Deja, dažnai jos simptomus sumažina laikinai, o kai liga pažengusi, gali nepadėti. Tuomet pacientui gali būti skiriami priešuždegiminiai lašai ar antibiotikai. Esant riebalinio sluoksnio trūkumui, taikomas fototerapinis gydymo metodas, arba kombinuota skirtingo intensyvumo šviesos terapija. Procedūros metu aktyvinamos organizmo ląstelėse vykstančios šiluminės reakcijos, ląstelės yra skatinamos išskirti daugiau ašarų, taip pat atpalaiduojamos Meibomo liaukos. Iš praktikos matome, kad priklausomai nuo ligos sunkumo, teigiamas gydymo efektas gali būti jaučiamas iki metų“, – sako ji.
Leisti akims pailsėti
Gydytoja oftalmologė pabrėžia, kad sausų akių sindromo negalima ignoruoti, nes negydomas jis gali sukelti komplikacijų ir pakenkti gyvenimo kokybei.
„Iš pradžių žmones varginantys akių dirginiai ar kiek suprastėjęs regėjimas atrodo kaip smulkmenos, tad neretai tiesiog laukiama, o gal praeis. Iš tiesų negydant ar neteisingai gydant sausų akių sindromą, gali prasidėti akies paviršiaus uždegimas, sunkesniais atvejais yra pažeidžiama ragena, atsiranda jos paviršiaus defektai, opos. Dėl šios priežasties ragena plonėja, todėl gali būti negrįžtamai pažeistas regėjimas ir tokiu atveju vienintelis gydymas lieka ragenos persodinimo operacija“, – sako R. Beinaravičiūtė.
Savo ruožtu vaistininkė D. Viliūnaitė pataria skirti dėmesio sausų akių prevencijai, ypač jei žmogus jaučia, kad jo akys yra labiau linkusios reaguoti į nepalankius aplinkos dirgiklius.
„Vienas pagrindinių šiuolaikinio žmogaus akių dirgiklių yra mirgantys ekranai. Reikėtų riboti prie jų praleidžiamą laiką, o jei to daryti neįmanoma dėl darbo – tuomet maždaug kas valandą būtinai daryti ne trumpesnes nei 10 minučių pertraukas. Pertraukos skirtos akims atsipalaiduoti, pailsėti, todėl jų metu patariama žiūrėti į tolį, medžius ar mišką pro langą, taip pat daugiau pamirksėti – taip išsiskiria ašaros, kurios drėkina akis. Taip pat reikia vengti maksimalaus ryškumo ekranų ir sureguliuoti aplinkos apšvietimą. Ekranas neturi būti ryškiausias objektas aplinkoje, nes ryški šviesa itin vargina akis“, – dalijasi ji.
Taip pat reikėtų daugiau būti gryname ore arba bent jau reguliariai vėdinti patalpas, o jei jose oro drėgmės lygis itin žemas – papildomai drėkinti. Akių sausumui gali turėti įtakos ir skysčių trūkumas organizme, todėl būtina gerti pakankamai vandens.
