Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Ilgėjančios eilės pas plastikos chirurgus griauna Lietuvos, kaip puritoniškos valstybės, stereotipą.
Šiandieninės technologijos padeda plastikos chirurgams kurti stebuklus. Ne tik išlyginti raukšles veide, padailinti liemenį ar pakoreguoti krūtinę, bet ir padaryti dalykus, rodos, įmanomus tik fantastinio filmo siužetams: atkurti vėžio sudarkytas krūtis, nupjautas galūnes ar net persodinti veidą. Bet ar iš tiesų plastinė chirurgija – medicinos sritis, neturinti ribų? Plastikos chirurgai perspėja: nors labai užsispyrus šiandien įmanoma kone viskas, tai dar nereiškia, kad operacija pateisins ieškančiojo naujo savęs lūkesčius.
Nenorėjo būti raukšlėta senjora
Kai panevėžietė Leokadija Stundžienė prasitaria liepą švęsianti 74-ąjį gimtadienį, dažnas pagalvoja neteisingai nugirdęs. Senjora atrodo bent dvidešimčia metų jauniau.
„Kai sunegalavusi nueinu pas gydytojus, manęs klausia, ar reikalingas nedarbingumo pažymėjimas. Ir kaip nustemba, kai pasiūlau žvilgtelėti į kortelėje užrašytus metus“, – juokiasi L. Stundžienė.
Kai senjora nukulniavo į Panevėžio valstybinę mokesčių inspekciją išsipirkti verslo liudijimo, pusamžis valstybės tarnautojas keletą minučių tylėdamas vedžiojo akimis nuo jos veido į pasą. „Tas gražus vyras dabar net gatvėje mane sutikęs sveikinasi“, – džiaugiasi ponia Leokadija.
Aštuntą dešimtį įpusėjusios moters jaunystės paslaptis – prieš dešimtmetį atliktos kelios plastinės operacijos. Jau ne vienus metus užtarnauta pensija besimėgaujanti moteris buvusi Panevėžyje itin garsi kirpėja. Sovietmečiu miesto ponias gražinusi L. Stundžienė po Nepriklausomybės atkūrimo įkūrė savo grožio saloną. Aukštaitijos sostinės damas ji kirpo ir sulaukusi pensinio amžiaus. Dabar ponia Leokadija sako, jog būtent klientės ir tapo jai didžiausiu akstinu kreiptis į plastikos chirurgus.
„Kirptis ateidavo jaunos ir gražios moterys, o aš – raukšlėto veido, į veidrodį net nemalonu žiūrėti... Prisipažinsiu, bijojau senti“, – neslepia L. Stundžienė.
Nors tuomet plastinės grožio operacijos dar nebuvo populiarios ir itin atsargiai vertintos, panevėžietė ryžosi net kelioms. Vilniuje jai buvo atliktas akių vokų, skruostų tempimas, išlygintos kaklo raukšlės. Botulino injekcijų, anot panevėžietės, plastikos chirurgė jai nė nesiūlė. O ir pačios L. Stundžienės tokia procedūra nebūtų sužavėjusi.
„Botulinas gerai tik tam kartui, jis veikia vos metus. Man reikėjo ilgalaikio poveikio“, – gerai žinojusi, ko nori, moteris tvirtina, kad operacijos nebuvo skausmingos, o nemalonūs pooperaciniai reiškiniai – mėlynės veide – pranyko gana greitai. Jau po savaitės ponia Leokadija ėjo į darbą.
„Kai dėjausi dantų implantus, vaikščiojau patinusi, o po plastinių operacijų veidas net netino“, – palygino pašnekovė.
Pakeitė gyvenimo būdą
Panevėžietė prasitaria, kad norėtų pakartoti plastines operacijas. Vis dėlto susilaiko, mat įtaria, kad pačių chirurgų gali likti nesuprasta. „Kalbės, kad bobulė nežinia ko užsimanė!“ – juokauja.
L. Stundžienė net draugėms neišdrįso atskleisti savo staigaus išgražėjimo paslapties. Baiminosi pasmerkimo, mat net sutuoktinis ne itin džiaugėsi sugrįžusia žmonos jaunyste.
„Vakarų šalyse pasidaryti plastinę operaciją yra prestižo reikalas, pasididžiavimas, įrodymas, kad žmogus nėra abejingas sau, – vadinasi, nebus abejingas ir kitiems. O Lietuvoje tik dabar pradedama nesigėdyti. Baisu tik tiems, kurie nesidomi plastine chirurgija, nesigilina ir jos nesupranta“, – įsitikinusi ponia Leokadija.
Ji sako, kad plastinės operacijos tarsi įkvėpė naujam gyvenimui. Stereotipą, kad grožis priklauso jauniems, o senatvėje privalu susitaikyti su raukšlėmis, sugriovusi senjora aplinkinius stulbina entuziazmu. Jau septintą ryto moteris mina parko takais pasiramsčiuodama šiaurietiško ėjimo lazdomis, sausio 1-ąją su sveikuoliais neria į eketę ir džiaugiasi pastarąjį kartą sirgusi prieš devynerius metus – sutuoktiniui atgulus amžinojo poilsio, pakilo kraujospūdis.
Pasiūlymų atsijauninti atsisako
Į Panevėžį, gydytojos Vitalės Bružienės kliniką, konsultuoti ir estetinių operacijų atlikti atvažiuojantys plastikos chirurgai per mėnesį sulaukia maždaug 10 pacienčių. Dauguma jų pageidauja jauninimo procedūrų – pašalinti raukšles botulino arba hialurono rūgšties injekcijomis.
Gydytoja V. Bružienė neabejoja, kad į plastikos chirurgus kreipiasi gerokai daugiau panevėžiečių – tik tai slepia tarsi didžiausią paslaptį. Pati medikė prasitaria ne kartą sulaukusi kolegų pasiūlymų palyginti raukšles, tačiau nė karto nesusigundžiusi. Itin jaunatviškai atrodanti moteris juokauja turinti netradicinį grožio supratimą – nesilankanti ne tik pas plastikos chirurgus, bet netgi beveik neužsukanti į kosmetologijos kabinetus.
„Man gražus sveikas kūnas, – sako V. Bružienė. – Jei žmogus žvalus, sportiškas, energingas, koks skirtumas, kokia jo nosis, viena raukšle daugiau ar mažiau?“
Gydytojos manymu, dažnai žmonėms reikia ne plastikos chirurgų, o psichologų pagalbos.
„Populiarus riebalų nusiurbimas turėtų atgyventi, nes yra šimtas vienas būdas, kaip susitvarkyti kūno proporcijas ir be operacijos“, – pabrėžia specialistė.
Grožis – subjektyvi sąvoka
Per metus daugiau nei 400 rekonstrukcinių ir estetinių operacijų atliekantis medicinos mokslų daktaras, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Vygintas Kaikaris teigia kuo toliau, tuo labiau įsitikinantis, kad nėra subjektyvesnės sąvokos už grožį.
Pastaruoju metu plastinių operacijų poreikis sparčiai auga – jas atliekantiems medikams darbo netrūksta. Pas V. Kaikarį operacijos pacientui tenka laukti mėnesį.
Dažniausiai tokių paslaugų pageidauja moterys, vyrai tesudaro apie 5 proc. klientų. Bet, anot chirurgo, tai natūralu: dailiosios lyties atstoves ryžtis estetinėms operacijoms priverčia pats gyvenimas.
„Didžioji dalis mano pacienčių – pagimdžiusios moterys. Jos yra nusipelniusios atgauti savo grožį, kokį turėjo prieš atnešdamos į pasaulį gyvybę. Nėra nusikaltimas, jei motinos pasidailina liemenį, pilvą, atkuria krūtų stangrumą“, – sako V. Kaikaris.
Plastikos chirurgo pacienčių vidutinis amžius 30–40 metų. Tačiau lietuvės pastebimai drąsėja, ir V. Kaikaris neabejoja ateityje sulaukti vyresnių damų.
„Esu atlikęs veido tempimo operaciją 65-erių moteriai. Ji liko patenkinta. Lietuvoje visuomenė dar nėra tiek subrendusi, kad žmogus galėtų senti oriai ir gražiai. Kažkodėl manoma, kad jei senas, tai būtinai raukšlėtas. O kodėl negalima senti jaunatviškai?“ – klausia plastikos chirurgas.
Norus lemia ir stereotipai, ir mados
Lietuvių pageidavimai nėra unikalūs. Populiariausių estetinės chirurgijos operacijų sąrašas toks pat, kaip Vakaruose: krūtinės rekonstrukcija, riebalų nusiurbimas, akių vokų bei nosies korekcija.
Jei Lietuvoje, kaip išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse, ligonių kasos kompensuotų krūtų mažinimo operacijas, V. Kaikario nuomone, jų būtų atliekama ne ką mažiau nei didinimo. Dabar gi ne kiekviena moteris, vargstanti dėl didelės krūtinės, gali ryžtis operacijai už 6 tūkst. litų.
Ne be reikalo kai kurie plastikos chirurgai masyvios krūtinės pageidaujančioms klientėms pirmiausia pataria pasikonsultuoti su natūraliomis didžiakrūtėmis. „Esu pašalinęs ir po kilogramą krūtų audinio. Turint tokio dydžio krūtinę įsirėžia liemenėlės petnešos, svoris veikia stuburą – moteris sukumpsta, kankina iššutimai po krūtimis“, – dėsto medikas.
Lietuvą aplenkusi, bet pasaulį krėtusi krūtų didinimo karštinė slūgsta: šiuo metu didžiausi gaminami implantai yra 900 ml tūrio. V. Kaikariui yra tekę ir tokius implantuoti. Anot mediko, stamboko sudėjimo pacientei iš Danijos didelė krūtinė atrodė tikrai gražiai. Tačiau chirurgas atsisakytų daryti tokią operaciją smulkutei moteriai – prie krūtų pridėjus beveik po litrą, jos išvaizda būtų sudarkyta.
Nemaža dalis Lietuvos plastikos chirurgų pacienčių – užsienietės. Pasigražinti į mūsų šalį plūsta moterys iš Danijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos. Jas visas vienija bendras bruožas – troškimas namo sugrįžti dailesnėms. Tačiau skirtingų tautybių pacienčių grožio supratimas vis dėlto skiriasi.
„Beveik kiekviena moteris, atvykstanti iš Danijos, yra kaip meno kūrinys – visa išsitatuiravusi įvairiais piešiniais. Lietuvoje to nepamatysi. Danai yra vikingų palikuonys, todėl jiems gražu tatuiruotės ir didelės moterų krūtys. Šiuo požiūriu lietuvės yra gerokai santūresnės“, – pastebi V. Kaikaris.
Šioje srityje dirbantis nuo 1996-ųjų, V. Kaikaris – vienas iš maždaug trijų dešimčių Lietuvoje estetines operacijas atliekančių plastikos chirurgų – teigia, kad šioje srityje, kaip ir visur, karaliauja mados. Praėjusio šimtmečio pabaigoje populiariausios buvo lazeriu atliekamos procedūros: veido šlifavimas, riebalų nusiurbimas. Šiuo metu madingas riebalų persodinimas.
„Tyrimais nustatyta, kad riebalai, perkelti iš to paties žmogaus vienos kūno vietos į kitą, tampa tarsi kamieninėmis ląstelėmis, tai yra perkeltoji ląstelė gali transformuotis. Todėl šiandieną itin populiarus veido atjauninimas, krūtinės, sėd-menų didinimas, kūno kontūravimas nuosavais riebalais“, – paaiškino V. Kaikaris.
Brangu tai ar pigu – kreiptis į grožio peilio specialistus, pasak V. Kaikario, vertinti būtų labai subjektyvu: tiems, kas ryžtasi operacijai, pinigai nėra svarbiausias veiksnys.
Svarbiausia – nepakenkti
Ar plastikos chirurgas, išklausęs pacientų pageidavimų, sugeba ištarti „ne“?
V. Kaikario neigiamą atsakymą dažniausiai išgirsta tėvai, atvedę operuoti mažamečius atlėpusiomis ausimis. „Kai ne tėvai, o pats žmogutis ateis ir pasakys, kad jam reikia tokios operacijos, aš ją darysiu. Kodėl jis turi būti operuojamas, jei pats to nenori? Negalima spręsti už vaiką“, – pabrėžia chirurgas.
Gydytojo „ne“ rizikuoja išgirsti ir nepatenkintieji savo nosimi. Anot V. Kaikario, nosies korekcijos operacijos yra vienos iš sudėtingesnių estetinėje chirurgijoje. Operuojančiam chirurgui reikia ne tik patyrimo, bet ir drąsos. Juk pagal pasaulinius standartus 25 proc. išoperuotųjų lieka nepatenkinti rezultatu, todėl, V. Kaikario teigimu, tokiai operacijai gali ryžtis tik tuomet, jei nosies deformacija iš tiesų yra akivaizdi ir kliūnanti.
„Laikausi principo pirmiausia nepakenkti. Tada ir rezultatai, ir atsiliepimai būna geri“, – atvirai sako gydytojas, pasak kurio, yra sukurti net specialūs klausimynai, nustatantys, ar pacientui nėra būdingas dismorfinis sindromas – liguistas nepasitenkinimas savo kūnu.
„Kartais žmogus perdeda mažą savo trūkumą arba įžvelgia net neegzistuojantį. Jei tai matydamas chirurgas vis tiek sutinka operuoti, rizikuoja visam gyvenimui užsikrauti pacientą, kuris niekada nebus patenkintas. Jei operuosi kiekvieną, kuris mato pusės milimetro šnervės asimetriją, padarysi didelę klaidą“, – mano V. Kaikaris.
Po grožio peiliu plastikos chirurgas neguldo ir riebalų nusiurbimo pageidaujančių pacientų, turinčių didesnį nei 28 kūno masės indeksą (KMI). Tokiems pirmiausia rekomenduojama numesti svorio bent iki 24–25 KMI.
Be to, pasak V. Kaikario, daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad tokia operacija yra liekninamoji. Iš tiesų jos metu saugiai nusiurbti įmanoma vos iki 2 litrų riebalų. „Antsvorio turinčiam žmogui tokia operacija padarytų tik meškos paslaugą. Jis tikėsis, kad po jos suplonės, ir nusivils nesulaukęs trokštamo rezultato“, – perspėja apecialistas.
Neliks kam kurti stebuklus?
Plastinė chirurgija daugeliui asocijuojasi su grožio operacijomis, tačiau kokius stebuklus kuria plastinės rekonstrukcijos chirurgai, sunku net įsivaizduoti. Prieš trejetą mėnesių iš buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės į Santariškių klinikas persikėlęs Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras – vienintelė vieta Lietuvoje, kur atliekamos aukščiausio lygio mikrochirurginės operacijos, sugrąžinančios gyvenimo džiaugsmą po itin sunkių traumų, onkologinių operacijų.
„Visame pasaulyje tuo pačiu metu amputuoja krūtį ir iš karto rekonstruoja, kaip aktorei Andželinai Džoli. Mes tokias operacijas atliekame jau 30 metų“, – primena centro vadovas profesorius Kęstutis Vitkus.
Pasaulinės rekonstrukcinės mikrochirurgijos asociacijos narys sako, kad Lietuvoje per metus apie 2 000 moterų netenka krūtų.
„Bet kiek jų patenka į mūsų centrą? Kiekvieną savaitę tokias operacijas darome, tačiau tik toms, kurias pavyksta įtikinti po amputacijų, – labai atvirai pasakoja garsus mikrochirurgas. – Moterys nežino, kad daugiau nei 70 procentų atvejų galime iš karto rekonstruoti krūtį. Dabar onkologai joms pareiškia, kad reikia amputuoti, bet galėtų pasakyti: pamiegosite trimis valandomis ilgiau ir atsibusite su nauja, sveika krūtimi.“
Profesorius K. Vitkus nuoširdžiai išgyvena dėl to, kiek daug tautiečių į centrą nepatenka iš nežinojimo: sunkias traumas patyrę pacientai, kuriems reikia skubios mikrochirurgų pagalbos, vežiojami po gydymo įstaigas, negebančias jos suteikti. O juk plastinės rekonstrukcijos specialistai pasaulyje daro tokius dalykus, kurie atrodo tarsi iš fantastikos srities.
„Kaimynai lenkai visam pasauliui nušluostė nosį persodinę veidą – ir gana gražiai, – giria profesorius K. Vitkus. – Po traumos tepraėjus trims savaitėms padarė veido karkasą: dešinę akį, nosį, viršutinį ir apatinį žandikaulius, skruostus – viskas paremta 1–2 milimetrų kraujagyslėmis!“
Plastinei rekonstrukcinei chirurgijai žengiant septynmyliais žingsniais, Lietuvoje šios srities specialistų trūksta. K. Vitkui nesuvokiamas valdžios požiūris. Šiuo metu plastinės rekonstrukcinės chirurgijos srityje nėra nė vieno rezidento, nes valstybė neskyrė finansuojamų vietų šiai sričiai, o vienerių metų studijų kaina siekia 24 tūkst. litų.
„Jei bus toks valstybės požiūris, kas ateityje prisiūs nuplėštą ausį, nupjautą koją? Pasaulinėse klinikose tai yra kasdienė chirurgija, o mes liekame už borto“, – nuogąstauja profesorius.
