Gydytojai pataria neišsigąsti, tai jautresnių žmonių reakcija į temperatūrų pokyčius, tiesa savigydai čia ne vieta.
Santariškių poliklinikoje nusidriekia pacientų eilė. Ir šį kartą sergančiųjų gretos išauga ne dėl peršalimo. Prie pacientų prisijungia sunkiai pakeliantys šaltį. O prastos savijautos požymiai kiekvienam skirtingi.
Šiai pacientei per šalčius spaudimas šokteli iki dviejų šimtų. Ima mirguliuoti akyse. Tenka gerti vaistus. Šeimos gydytojas tokiems žmonėms pataria per didelius šalčius lauke būti ne ilgiau nei dvidešimt minučių.
Dar kitiems krentant temperatūrai ima skaudėti galvą, mirguliuoti akyse. Tam tikru barometru keliaudami vyresnyn, kaip juokauja medikas, tampame visi.
Jautresniais vadinami žmonės taip pat, pasak medikų neurologų, gali jausti tam tikrus nemalonius pojūčius. Dažniausiai juos jaučia moterys. Ir savigyda, kaip sako medikai, geriau neužsiimti. Reikėtų pasirodyti gydytojams. Dar kitus kankina fiziniai skausmai. Pasak medikų, jie būdingi ne tik šąlant, bet ir per kiekvienus orų pokyčius.
Spaudimą šeimos gydytojo kabinete matuojasi ir Jekaterina. Moteris taip pat pajunta fiziškai, kai už lango karaliauja rimtesnis šaltis.
Šeimos gydytojas tuoj paaiškina, kodėl šaltis mus veikia fiziškai. Mūsų organizmą sudaro net septyniasdešimt procentų vandens, tad, pasak gydytojų, natūralu, jog šąlant orui stingsta vanduo, ir stingsta mūsų kūnai, tampame gerokai vangesni. Ir šokinėti nuo šakos ant šakos kaip šios voverės neįstengtume.
O štai vienos tarnybos darbininkams, tvarkantiems kolektorius, šaltyje tenka ir ilgiau pabūti. Vyrai giriasi – ar dėl jaunystės, ar dėl užsigrūdinimo, nė vienas jų nejaučia jokių nemalonių pojūčių net kai dvidešimt penki.
Medikai sako, kad nesergantys jokiomis lėtinėmis ligomis turėtų daugiau judėti, riebiau valgyti ir rengtis taip, kad nesušaltų ir nesukaistų, ir tada šaltis parodęs aštresnius nagus jokių nemalonių pojūčių nesukels. Priešingai, jam karaliaujant užmiega virusai, ir gripo atvejų – mažiau. Kaip ir kitų peršalimo ligų.
Plačiau apie tai TV3 reportaže