Atsako agronomė Joana Giedraitytė .
Puansetijos neteks išmesti pasibaigus šventėms, jei ja tinkamai pasirūpinsite. Kai išsirinksite ir nusipirksite augalą, gerai jį suvyniokite, nes staigus temperatūros pokytis išnešus į šaltą orą, gali pažeisti puansetijos pažiedžius ir lapus. Namuose atsargiai išvyniokite gėlę ir padėkite ten, kur nėra tiesioginės saulės šviesos. Nedėkite jos arti prie šalto lango.
Geriausia punsetiją laikyti prie lango į pietus, rytus arba vakarus, tačiau taip, kad jos lapai nesiliestų prie lango stiklo. Kalėdų žvaigždė mėgsta drėgmę, tačiau nepakenčia užmirkimo, todėl kasdien tikrinkite dirvą. Prieš laistydami augalą, įsitikinkite, ar žemė išdžiūvusi. Palaistę leiskite augalui sugerti visą vandens perteklių – jo neturi likti vazonėlio padėkle. Jei augalas pradės vysti ir mesti lapus, dažniau laistykite.
Puansetijai svarbu geras drenažas. Šaknys turi nuolat gauti drėgmės, tačiau nebūti vandenyje. Geriausia temperatūra puansetijai – 16–21 laipsnis šilumos dieną ir 10–13 laipsnių šilumos naktį. Aukšta temperatūra trumpina augalo gyvenimą, todėl jo negalima laikyti prie radiatorių, židinių. Pavojinga mažesnė nei 10 laipsnių šilumos temperatūra. Augalo negalima laikyti prie orlaidžių, šalia durų ar langų, kur traukia skersvėjai. Puasentiją tręškite kas 2–3 savaites kambariniams augalams skirtomis vandenyje tirpiomis trąšomis su azotu, fosforu ir kaliu.
Žydinčių puansetijų negalima tręšti. Parsineštą iš parduotuvės augalą persodinkite į didesnį vazoną. Naudokite gerai vandenį sugeriantį dirvožemį, turintį daug organinių medžiagų. Puansetijas būtina genėti, antraip jos užaugs per aukštos ir negražios. Genėdami ir skabydami puansetijas, dėvėkite gumines pirštines ir būkite apsirengę drabužiais su ilgomis rankovėmis, nes užtiškusios puansetijų sultys gali suerzinti odą. Kai jau nebėra šalčių pavojaus ir naktį vidutinė temperatūra siekia 13 laipsnių šilumos ir daugiau, puansetiją galima išnešti į lauką. Pastatyti ją reikia ten, kur nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai.
Kai augalas nužydės, pamažu mažinkite laistomo vandens kiekį, kol visi pažiedžiai (t. y. raudoni lapai) nukris. Tarp laistymų turi išdžiūti 2,5–5 cm žemių, tačiau svarbu neleisti augalui visiškai nuvysti ir išdžiūti stiebui. Laikykite augalą ten, kur vėsiau, pavyzdžiui, rūsyje ar garaže, kur temperatūra bus apie 10 laipsnių šilumos. Taip sukursite šiam augalui dirbtinę meksikietišką žiemą. Šiuo laikotarpiu puansetijos nebelaistykite ir netręškite. Kai augalas numes lapus, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, nupjaukite iki 8–20 cm ir pradėkite laistyti bei tręšti. Augalą laikykite 15–16 laipsnių temperatūros vėdinamame kambaryje.
Gegužės pradžioje laistykite daugiau, nupjaukite iki 8 cm virš žemės. Kai augalas pradės leisti naujus ūglius, galite persodinti į 2,5–5 cm didesnį vazoną arba tame pačiame vazone pakeisti drenažo akmenėlius ir žemę. Nenaudokite žemės iš sodo, nes joje gali būti įvairių ligų sukėlėjų. Geriau įsigyti švaraus substrato mišinio parduotuvėje. Persodintą puansetiją palaistykite, po 5 min. vėl palaistykite. Tuomet pastatykite augalą prie lango, kur daugiausia saulės šviesos. Laikykite 18–24 laipsnių temperatūroje ir laistykite tada, kai dirva išdžius. Kai pasirodys nauja atžala, tręškite kas 2 savaites.
Birželio pradžioje išneškite augalą į lauką ir toliau laistykite bei tręškite. Liepos pradžioje augalo viršūnėles patrumpinkite 2,5 cm. Nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 1 d. patrumpinkite naujus ūglius, palikite po 3–4 lapus ant kiekvienos atšakos. Jei laikėte augalą lauke, įneškite jį į vidų ir padėkite prie šviesaus lango. Laikykite puansetiją 18–21 laipsnio šilumoje.
Rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje puansetijai reikia sudaryti tokias sąlygas, kad visiškoje tamsoje būtų mažiausiai 12 val. per parą, t. y. nuo 17 val. vakaro iki 8 val. ryto. Augalą galite įdėti į kartoninę dėžę arba spintą, kad būtų visiškai tamsu. Naktį temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 13–18 laipsnių šilumos, antraip augalas gali nesužydėti. Dienos metu 6–8 val. puansetiją reikia laikyti šviesoje, jei įmanoma – saulėtoje vietoje prie lango. Jei dienos tamsios, šviesa gali būti ir dirbtinė. Dieną temperatūra turėtų būti 18–21 laipsnis šilumos. Gruodžio viduryje turėtų pakisti augalo pažiedžių spalva, tada galima nutraukti ilgų naktų ir trumpų dienų režimą. Augalo nebereikia tręšti, tik laistyti.
Puansetijos kilusios iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. XIV–XVI a. actekai jų sultimis mažino karščiavimą, o iš raudonų pažiedžių gamino raudonus dažus. 1825 m. Iš Meksikos į JAV puansetijas atvežė ministras ir botanikas Joelis Robertsas Pointsett. Iš pradžių jas vadino „dažytais lapais“ ir „meksikietišku ugniniu augalu“. Vėliau augalas pervadintas Puansetija (angl. Poinsettia) jos atradėjo Pointsett garbei. Puansetijos diena – gruodžio 12-oji – Joelio Robertso Pointsett mirties diena. Botaninį augalo pavadinimą Euphorbia pulcherrima 1833 m. sugalvojo vokiečių botanikas Karlas Liudvikas Vilenovas. Sužavėtas jo spalvos, botanikas pavadino jį Euphorbia pulcherrima, t. y. „labai graži“. XX a. pradžioje puansetijas JAV išpopuliarino Ecke šeima, kuri susižavėjo šiais augalais ir 1900 m. pradėjo jas auginti lauke prie namų, vėliau šiltnamyje, ėmė jas dauginti ir pardavinėti. Jie ilgą laiką bene vieninteliai žinojo paslaptį, kaip išauginti tankų, kompaktišką augalą.
Šiuo metu yra sukurta apie 100 puansetijų rūšių, populiariausios – raudonos puansetijos.
