Kokios priežastys gali priversti net ir ištikimą golfo mylėtoją šia sporto šaka užsiiminėti Afganistane, aplink siaučiant karui? Vienas vyriškis į šį klausimą atsako nedvejodamas ir nepalikdamas abejonių:
„Kodėl ne?“, nusistebi Mohammedas Afzalas Abdulas „man labai patinka golfas“.
Tiesa pasakius, vyriškis golfą tiesiog dievina. Tik taip galima paaiškinti, kodėl jis tebevadovauja vieninteliam golfo aikštynui šioje šalyje. Jo aistra tokia stipri, jog dėl žaidimo nedvejodamas rizikavo savo gyvybę. M. A. Abdulą kalbina CNN žurnalistė Sara Sidner.
Pirmiausia reikia aprašyti patį aikštyną. Norint pasiekti Kabulo priemiesčiuose esantį lauką, teks kirsti ne pačius saugiausius ( ypač užsieniečiams) rajonus, pasižyminčius dažnais pagrobimais bei plėšimais.
Jei nebūsite itin apdairus, aikštyną tiesiog pravažiuosite. Be nedidelio nušiurusio ženklo, apie tai, jog čia praktikuojamas šis sportas primena tik duobutes žyminčios raudonos vėliavėlės, svyruojančios vėjuje.
Jei pasinaudosite savo vaizduote ( ir jei ji išties turtinga), suprasite, jog prieš jus – 18 duobučių golfo aikštynas.
„Turime devynias duobutes, bet kadangi keičiame vietas, iš kurių mušamas kamuoliukas, jų yra aštuoniolika“, pasakoja M.A. Abdulas. „Vadinasi kelis kartus smūgiuojama į tą pačią duobutę“, perklausiu aš.
„Taip, duobutė ta pati, tik keičiamos smūgiavimo vietos“, šyptelėjęs atsako aikštyno šeimininkas.
Laukas pilnas kumščio dydžio akmenų, jį kerta gilus griovys. Aplink duobutes esantys plotai yra pilki - M. A. Abdulas saugodamas, jog smėlis nebūtų pustomas, juos gausiai palaistė nafta.
Tiesa, ne visuomet buvo šitaip. „Prieš tai viskas buvo žalia, tad dabar esu labai liūdnas“, pasakoja Abdulas.
„Prieš tai“ reiškia laikus prieš rusų įsiveržimą ir Talibano valdymą. Kuomet atėjo rusai, į žalią golfo aikštyną su savo tankais, pasak M.A. Abdulo, jie įvažiavo iki pat septintos duobutės. Čia buvo įrengta karinė bazė ir net dabar, po trisdešimt metų, iš aikštyno matyti dūlėjantis užsilikęs tankas.
Rusams išvykus, afganistanietis mėgino atkurti aikštyną, bet į valdžia atėjo Talibanas, kurio vadovai golfu taip pat nesižavėjo. Pasak M.A. Abdulo, golfo klubo baras, skirtas nariams, buvo susprogdintas, nes jame buvo pardavinėjamas alkoholis.
Kaip pasakoja golfo mylėtojas, jį areštavo tiek rusai, tiek talibai.
„Jie elgėsi su manimi kaip su gyvuliu“, tvirtina jis, kalbėdamas gimtąja, dari, kalba – angliškai vyras neranda tinkamų žodžių.
Abu kartus M.A. Abdulą kaltino šnipinėjimu – jo golfo laukė lankėsi užsieniečiai, tad vyriškis pažinojo net ir kai kurių šalių diplomatus. Karo metu vyras turėjo sprukti į Pakistaną, tačiau dabar grįžo dar labiau pasiryžęs leistis į lemiamą kovą už savo tikslą. Šį sykį kovą su žolėmis.
Tik atvykęs vyriškis padarė kai ką, kas nepatiktų gyvūnų mylėtojams – iš vietinių „išsinuomojo“ bandą avių ir jas paleido ganytis lauke. Kodėl? Tiesiog tam, kad patikrintų ar jame neliko paslėptų minų. Ką rado avys, jis nepasakoja.
Tada, pasak jo, kažkokie „anglai“ pasisiūlė lauką patikrinti kruopščiau. Minų rasta nebuvo, tad dabar jis, M. A. Abdulas, yra vyras, turintis svajonę, kelias nuomojamas lazdas, kamuolius bei golfo batus ir norą mokyti.
„Sulėtink“ pakomentuoja jis mano smūgį. Mokytojas teisus – golfo lazda mojuoju kaip beisbolo. „Bandyk dar sykį“, paliepia ir patenkintas teigiamai įvertina antrąjį badymą.
Tiesa, nesvarbu, kur muši, antras smūgis bus sudėtingas.
