Kaip pasakoja pati Inga, ši istorija prasidėjo maždaug prieš dvejus metus, kai du sūnus auginanti šeima nusprendė savo namų duris atverti likimo nuskriaustam vaikui.
Moteris kartu su vyru 2018-ųjų metų gruodį užsirašė į laikinų globėjų kursus ir jau netrukus jiems buvo pasiūlyta į šeimą priimti 2,5 metų sulaukusią mergaitę.
Paskirti vaistai nuo nerimo
Inga sako, kad iš pradžių šeimai sunku buvo suprasti mergytės biologinės mamos elgesį, ji tai užsimanydavo mergytę pamatyti, tai dingdavo, kol galiausiai išėjo visam laikui. Mergytė mamos jau yra nemačiusi apie metus.
Tačiau istorija tuo nesibaigė. Dingus mamai, mergytės ir jos laikinų globėjų gyvenime apsireiškė tėvas, su kuriuo mažametė matydavosi Kuršėnų vaikų globos namuose kiekvieną mėnesį.
Pati Inga sako, kad iš tėvų mergytė prieš tai buvo paimta tris kartus, du iš jų abu tėvai buvo neblaivūs.
„Kai aš mergaitę parsivežiau iš Kuršėnų vaikų globos namų, vaikas buvo stipriai sužalotas tiek emociškai, tiek psichologiškai. Vaiką parsivežiau su vaistais nuo nervų ir nerimo – 2,5 metų amžiaus.
Taip pat buvo paskirtas tepaliukas gydyti vaiko kaktai, kurioje buvo žaizda, tačiau tai nerūpėjo jos tėvams“, – pasakoja Inga ir prisimena, kad tuomet mergytė nemiegojo nei dienomis, nei naktimis. Ji buvo be galo įsitempusi, šaukdavo mamą ir kartodavo daugybę keiksmažodžių.
Nusprendė mergytę grąžinti tėčiui
Dabar mergytei yra suėję ketveri metai, ji iki šiol lankė darželį. Kaip pasakoja mergaitės laikina globėja šiaulietė, ji pagaliau jautėsi emociškai ir psichologiškai rami, atsipalaidavusi, smagi ir laiminga. O tam prireikė tikrai nemažai šeimos darbo ir pastangų.
„Ji mane vadino mama, vyrą – tėčiu, berniukus – broliais. Ji turėjo močiutes, senelį ir kitus mūsų artimuosius. Tačiau dabar ji buvo sugrąžinta biologiniam tėvui ir viso to neteko. O svarbiausia, manau, antrą kartą mamos. Ir vėl ji eis per svetimų žmonių rankas“, – įsitikinusi laikinos globotinės netekusi pašnekovė.
Birželio ketvirtąją Vaiko teisių apsaugos skyriuje Šiauliuose vyko globos peržiūros posėdis. Tą dieną Ingai net minčių nekilo, kad staiga atsiradusiam mergytės tėvui keturmetė bus sugrąžinta iš karto.
53-ejų sulaukusiam vyrui iki šiol mergaitė yra pirmas ir vienintelis vaikas.
„Puikiai suprantu jo norą susigrąžinti mergaitę, bet, manau, ne apie norus turime galvoti. Sprendžiasi vaiko gerovė, interesai, poreikiai ir likimas“, – priduria Inga.
Šokiravo gyvenimo sąlygos
Posėdis vyko karantino metu, sprendimas grąžinti vaiką tėvui buvo atidėtas iki liepos septintosios. Po posėdžio Inga mergytės tėvui pasisiūlė aprodyti, kur tuo metu gyveno jo dukra, todėl moteris aprodė vyrui savo namus. Tuomet Inga paprašė parodyti, kur gyvens jos laikina globotinė po to, kai ji sugrįš pas tėvą.
Nuvažiavusi į vyro gyvenamąją vietą, Inga net neketino slėpti – ją ištiko šokas. Mat moteris įsitikinusi, kad ten, kur gyvena mergytės tėvas – visiškai netinkama aplinka mažamečiui vaikui.
„Mūsų manymu, aplinka vaikui yra labai nesaugi. Kieme prie namo yra du vandens telkiniai, kurie net neaptverti, važinėja ūkio motorinė technika. Tėtis dirba ir gyvena pas ūkininką Prienų rajone. Šeimininkas skyrė tėčiui kambarį gyvenimui su vaiku, kuris mums atrodo nepritaikytas buičiai.
Kambarys yra šeimininkų name, jame nėra dujinės viryklės, kriauklės, tualeto. Vaikui užsimanius į tualetą, teko eiti pro šeimininko gyvenamas patalpas. Kyla klausimas, ar vertinant vaikui saugią aplinką ir gyvenimo sąlygas į tai nėra atsižvelgiama?“, – atvirai kalba pašnekovė.
Pasigenda aiškumo
Pamačiusi, kur gyvens jos globotinė, Inga neketino nuleisti rankų ir birželio 16-ąją parašė skundą, prašydama peržvelgti bylą ir įvertinti mergytės tėčio gyvenimo sąlygas, ar jos yra tinkamos ir saugios gyventi jose su vaiku.
„Kadangi posėdis jau įvyko liepos trečiąją ir sprendimas yra priimtas grąžinti vaiką tėvui, skambinau į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus skyrių pasiteirauti, ką jie padarė, ką išsiaiškino. Atsakymas buvo, kad yra išsiųstos užklausos į Kauną ir Šiaulius, bet atsakymų iš jų dar negavo.
Tai man labai įdomu, kaip ši sistema veikia, kas sprendžia ir nusprendžia, tinkama aplinka ir sąlygos ar ne? Koks čia projektas vyksta su vaikų grąžinimais? Užtenka būti biologiniu tėvu ir viskas? Kodėl vis akcentuoja vaiko gerovę ir saugumą? Šitoje situacijoje aš pasigendu viso šito“, – drąsiai sako ji.
Laikina globėja panorusi būti moteris tikina, kad po šios istorijos ji tikrai to daryti daugiau neketina, priešingai, dabar ji jaučiasi itin blogai.
„Labai liūdna. Mano vaikų klausė, ar nori, kad į mūsų šeimą ateitų svetimas vaikas, jie sutiko. Bet šiandien mano vaikų jau niekas nebeklausia, kaip jūs jaučiatės?
Aš jau nekalbu apie reikalavimus globėjams, kas jiems privaloma, kokia aplinka ir visas gerbūvis turi būti. Kodėl skirtingi reikalavimai tėvams ir globėjams?“, – klausia šiaulietė.
Su tėvu jaučiasi saugi
Susisiekus su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vyriausiąja specialiste Silva Šimkevičiene, paaiškėjo, kad minima mergaitė iš neblaivios motinos buvo paimta 2018 metų gruodį. Tėvas tuo metu gyveno atskirai pas ūkininką kitame rajone.
Nuo 2019 metų balandžio tėvas bendravo su dukra Globos centre. Bendravimo metu buvo pastebėta, kad vaikas tėvą priima šiltai, apkabina, glaudžiasi, su tėvu jaučiasi saugi. Tėvo šeimai buvo taikoma atvejo vadyba.
„2019 m. rugpjūtį tėvas kreipėsi dėl vaiko grąžinimo. Pagalbą teikianti įstaiga informavo, kad tėvas oficialiai dirba pas ūkininką, konsultavosi tėvystės įgūdžių ir vaiko priežiūros, auginimo klausimais.
Laikinosios globos peržiūros metu dalyvaujantys asmenys nepritarė skubotam vaiko grąžinimui, laikinoji globa buvo pratęsta, tėvui skirti įpareigojimai.
Tėvas bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, globos centru, vaiko teisių specialistais. Gauta informacija iš paslaugas teikiančios įstaigos, jog gyvenimo sąlygos tinkamos, tėvas bendrauja ir bendradarbiauja. Jo darbdavys sudarė sąlygas vyrui gyventi su dukra“, – patikina specialistė.
Laikinos globos tikslas – vaiką grąžinti į šeimą
Pasak S. Šimkevičienės, kadangi šiuo metu nėra pagrindo apriboti tėvų valdžią, žmogus pasikeitė, stengėsi ir yra pats pasiryžęs auginti dukrą, priima visą pagalbą, buvo nuspręsta vaiką grąžinti tėvui bei nutraukti laikiną globą.
„Vyro šeimai ir toliau bus teikiamos socialinės paslaugos. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina vaiko teisę augti biologinėje šeimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų.
Būsimi globėjai specialių mokymų GIMK metu yra supažindinami su laikinosios globos tikslu – vaiką grąžinti į šeimą. Taigi, mergaitės globėja šią informaciją žinojo“, – priduria atstovė.
