Kaip skelbė TV3 žinios, į konfliktą raminusios policijos alkotesterį G. Einikis pripūtė daugiau nei pusketvirtos promilės alkoholio.
Policija pradėjo tyrimą dėl smurto prieš artimą žmogų, už tai gali grėsti laisvės atėmimas iki dviejų metų. Tai nėra pirmas kartais, kai 55-erių G. Einikis yra sulaikomas už smurtą artimoje aplinkoje.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Lietuvoje per daugiau nei metus buvo išduota per 26 tūkst. apsaugos nuo smurto orderių, o SADM specialistai ragina nedelsti ir kreiptis pagalbos į policiją, specializuotus pagalbos centrus ar kitas pagalbą teikiančias tarnybas, jei šeimoje patiriamas smurtas.
Pastebėkite šiuos ženklus laiku
Smurtas – fizinis, emocinis ar finansinis – vis dar aktuali problema, tampanti ne vienų santykių dalimi. Nors pasitraukti iš tokių santykių nėra lengva, anksčiau naujienų portalui tv3.lt psichologas, psichoterapeutas Andrius Kaluginas papasakojo, kaip atpažinti ženklus, kad metas nutraukti santykius.
Jo teigimu, dažnai priimti sprendimą skirtis yra sunkus žingsnis, tačiau būtina nusibrėžti ribas ir suprasti, kada nelieka kitos išeities, tik skyrybos.
Eksperto teigimu, skyrybos yra kraštutinis, radikalus žingsnis, tačiau kas leidžia suprasti, kad kitos išeities nebėra ir tai – vienintelis likęs kelias?
„Pirmasis žingsnis – totalus santykių atšalimas. Atšalimas kraštutine forma yra susvetimėjimas, kuomet žmonės ilgą laiką, kuris skaičiuojamas maždaug apie metus, yra visiškai atšalę vienas kitam tiek bendravimo prasme, tiek seksualine aistra, tiek švelnumu, rūpestingumu. Tada žmonės tarsi gyvena savo gyvenimą atskirai, tik po vienu stogu, bet nebesidomi vienas kitu, per daug nekalba.
Visiškas atšalimas, trunkantis ilgiau nei metus, yra rodiklis, kad nebeverta kreiptis kažkur, taisyti santykių. Tai yra rodiklis, kad verta mąstyti apie santykių nutraukimą arba skyrybas“, – anksčiau teigė A. Kaluginas.
Kitas rodiklis – reguliarus vertybių pamynimas, kuomet peržangiamos vertybinės raudonos linijos ir tai kartojasi ne vieną kartą:
„Vertybinės raudonos linijos kiekvienam žmogui yra savos. Vertybinių raudonų linijų peržengimas reiškia tai, kad antroji pusė peržengia žmogui nepriimtinus dalykus.
Kažkam tai bus nuolatiniai žeminimai, kažkam – neištikimybė, fizinis, psichologinis ar finansinis smurtas, melagystės ar kiti dalykai. Bet jeigu vertybinės raudonos linijos yra reguliariai peržengiamos, tikrai verta skirtis.“
Ką daryti patyrus smurtą?
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos.
Deja, smurtautojai dažnai būna gerokai apriboję socialinius aukos ryšius, pavyzdžiui, neleidžia net skambinti artimiesiems, o ir artimųjų pasitaiko tokių, kurie smurtą artimoje aplinkoje toleruoja ir aukai padėti neskuba. Tačiau svarbu žinoti, kad smurtą patiriantiems žmonėms padėti yra daug pasirengusių specialistų, tad jei patiriate smurtą, kreipkitės pagalbos.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar, specialistai ragina kreiptis į policiją numeriu 112. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę.
Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti.
Todėl smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims rekomenduojama iš anksto susikurti SMS pranešimo šabloną su galimu pagalbos prašymo turiniu.
Jei kyla rizika dėl smurto patiems ar nerimaujama dėl grėsmės artimiesiems, galima paskambinti ir policijos informacijos telefono numeriu 8 700 60000 ir bus suteikta informacija apie konkrečios gyvenamosios vietos specializuotos pagalbos centrų kontaktus.
Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo.
Įvertinus situaciją šeimoje, gali būti skiriama prevencinė priemonė, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Policija smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Į jį galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) – Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Į SKPC galima kreiptis bendru numeriu visoje Lietuvoje – 8 700 55516.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs iš policijos informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens duomenis, nedelsdamas susisiekia su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą.
Apie smurtą prabilo ir Einikis, ir žmona
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad G. Einikio kontraversiško gyvenimo detalės atskleidžiamos šešių dalių dokumentikos cikle „Einikis“, kuriame pats legendinis krepšininkas prabilo ne tik apie geriausius savo metus, bet ir apie savo žmoną Jurgitą Einikienę bei jųdviejų santykius, kurie skambiai aptarinėti portalų antraštėse. Dokumentikos cikle G. Einikis teigė, kad jo gyvenime skandalų nebuvo daug.
„Jeigu būtų buvę daug skandalų, aš jau būčiau sėdėjęs kalėjime. Čia yra mano žmona – ji yra emocionali, turi pasiekti tai, ką nori pasiekti. Ji kartais iškviečia tą policiją be reikalo“, – sakė buvęs krepšininkas.
Taip pat jis pridėjo, kad kiekvienoje šeimoje vyksta nesutarimai, tačiau būtent jųdviejų santykių peripetijos išeina į viešumą. Jis teigė, kad konfliktai būdavo žodiniai, bet niekada nebūdavo taip, kad „paimsiu ir primušiu“.
„Aš jai sakiau, kad jei įvyks kažkoks ekstra atvejis, tegu kviečia tą policiją ir mane uždaro. Aš net priešui nelinkiu pabūti areštinėje, jau vien tų sienų pilka spalva depresiją įvaro“, – pasakojo vyras.
Tačiau sportininko žmona dalinosi kitokia patirtimi. „Jis visą pyktį po skyrybų išliedavo ant manęs ir tada į blogą pusę viskas nuėjo. Tik paskutiniais metais yra apsiraminęs, gal kokie 3–4 metai, sakiau, kad gal su metais ateis ir protas“, – sakė J. Einikienė.
„Būtų blogai kažkas, tai žmona negyventų jau 15-ka metų su manimi. Paimtų ir išeitų. Reiškia, kad nėra taip blogai, kaip čia atrodo visiems aplinkui“, – pareiškė G. Einikis.
