„Dažniausiai persileidimai įvyksta nėštumo pradžioje, pirmajame nėštumo trimestre, kuris trunka iki dvylikos savaičių. Tai vadinama ankstyvaisiais persileidimais ir tuo laikotarpiu rizika yra didžiausia.
Jei persileidimas įvyksta antrame trimestre, trunkančiame iki 22 savaičių, jie vadinami vėlyvaisiais persileidimais, tačiau jų pasitaiko kur kas rečiau“, – nurodo ginekologas.
Ketvirtadalis nėštumų baigiasi persileidimu
Pagrindines persileidimo priežastis gydytojas įvardina genetines problemas bei chromosomines ligas. Taip pat retesnės priežastys yra įvairios infekcijos, stresas, ginekologinės ligos, padidėjęs kraujospūdis, kraujo krešėjimo sistemos sutrikimai.
Jei įvyksta ankstyvas persileidimas, kartais moterys to net neįtaria. Ankstyvo persileidimo metu gali mausti pilvą, atsirasti negausios kraujingos išskyros, tačiau jei moteris nežinojo, kad joje yra gyvybės užuomazga, apie persileidimą gali net nepagalvoti.
„Remiantis pasauline statistika, apie 25 proc. nėštumų baigiasi persileidimu. Vis dėlto, šie skaičiai rodo tik patvirtintus nėštumų atvejus ultragarsu ar nėštumo testu. Taigi, specialistai spėja, kad greičiausiai persileidimų įvyksta kur kas daugiau, apie kuriuos nesužino net pačios moterys. Be to, ankstyvas persileidimas dažnai net nesutrikdo įtakos mėnesinių ciklo, tad jį įtarti kartais išties sunku“, – teigia Tomas Lūža.
Patarimai, kaip sumažinti riziką
Moters amžius tiek persileidimo tikimybei, tiek kitoms ginekologinėms problemoms turi itin didelę reikšmę.
„Nuo 35 metų padidėja apsigimimų ir persileidimų rizika, taip pat vaisiaus ligų ar apsigimimų tikimybė, o moterims, kurioms yra virš 40 metų, persileidimo rizika išauga net iki 50 proc.“, – aiškina ginekologas.
Pasiteiravus, ar yra laiko terminas, po kurio nėščia moteris dėl persileidimo gali jaustis rami, gydytojas atsako, kad kol vaikelis nėra gimęs, visiškai ramu nebūna, kadangi viso nėštumo eigoje bet kuriuo metu gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų ar kitų problemų, bet po 12-tos savaitės turėtų būti kiek ramiau.
„Persileidimas moters sveikatai ar vaisingumui ateityje įtakos dažniausiai nedaro, tačiau sunkiausia tokiais atvejais tiek moteriai, tiek visai šeimai įveikti psichologinius sunkumus. Visgi, jei iš eilės įvyksta du persileidimai ar daugiau, tikriausiai tai nėra atsitiktinumas ir negalavimų, sveikatos sutrikimų reikėtų ieškoti pačiame moters organizme“, – sako Tomas Lūža.
Dažniausiai persileidimų neįmanoma iš anksto numatyti, tačiau vienas veiksmingiausių būdų, norint sumažinti persileidimų riziką – nėštumo planavimas jauname amžiuje. Taip pat prieš planuojant nėštumą reikėtų laikytis sveikos gyvensenos principų, būtinai atsisakyti žalingų įpročių, išsitirti bei gydyti infekcines ligas, iki nėštumo kelis mėnesius ir nėštumo pradžioje vartoti folio rūgštį.
