Pasak A. Kirillovo, jo žmona visada buvo sveika ir žvali, dažnai išeidavo pasivaikščioti kartu su jų auginamu šuneliu. Viskas pasikeitė kovo mėnesį. Medikai vis dažniau kvietėsi Iną vizitui, o dėl aukšto spaudimo buvo patarta vartoti vaistus. Inai vaistai nepadėjo, todėl ji paprašė gydytojos leidimo nutraukti jų vartojimą.
Po kurio laiko gydytoja nusprendė, jog Iną reikia guldyti į ligoninę, kad būtų galima nuolat stebėti kraujo spaudimą. Lašelinės ir vaistai tapo įprasta dienos dalimi. Tuomet vaikelis svėrė 1,9kg, o po kurio laiko buvo pastebėta, kad nustojo augti jo svoris.
„Man skambina žmona ir sako, kad niekas tavęs nelauks iki gegužės 6, važiuok namo. Darbdavys mane išleido namo. Balandžio 8 dieną aš grįžau namo iš ryto. Buvau pas juos iki vakaro. Vakare atsisveikinom iki ryto.
Man pasakė ryte atvažiuoti šeštai valandai, nes septintą buvo suplanuotas gimdymas ir galėsiu dalyvauti. <...> Ji dar man vakare parašė, kad jai galvytę suskaudo. Paprašė ji tabletės. Kai jau atėjo patikrinti, kaip jai po tos tabletės, žiūri, kad ji atveria burną, bet jau negali kalbėti ir jau kažkas įvyko. Ją iš karto „ant stalo“: darė ir cezarį, ir tą (aut. pastaba – trombo šalinimo operaciją)“, – siaubingus įvykius prisimena Aleksandras.
Neatkreipė dėmesio
Inos šeimoje problemas su kraujo spaudimu patyrė ir jos mama, ir sesuo, todėl moteris paprašė, kad jai būtų atliekamas cezario pjūvis. Tačiau gydytojas atsakė, kad ji nei jos mama, nei sesuo, todėl Ina gimdys pati.
„Aš 100 proc. užtikrintas, kad čia gydytojų kaltė. Pirmadienį paguldė apžiūrėt, kažką pakrapštė, kažką padarė ir pradėjo kraujas bėgt. Ji sakė: „man sunku“. Buvo prašius gydytojo, kad jai darytų cezarį. Ji dar sakė, kad pas mamą spaudimas, kad jos vos vyresnė sesuo vos nenumirė nuo spaudimo ir ją iš Raseinių į Kauną išvežė be sąmonės. Čia buvo prieš 14 metų, aš galvojau, kad šiais laikais medicina geresnė.
Ji man buvo siuntusi nuotraukas, kad nuo lašelinių jai buvo pradėjusios tinti ir rankos, ir kojos. Vienu žodžiu, pradėjo ji tinti. Čia jau kaip ir požymiai to insulto, o ji visada buvo sveikas žmogus. Būdavo, kad paskauda jai tą galvytę, bet ir man paskauda kartais“, – pasakoja žmoną prižiūrintis vyras.
Gyvenimą apvertęs skambutis
Gimdymas buvo numatytas balandžio 9 d. rytą. Aleksandras turėjo dalyvauti žmonos gimdyme, todėl ankstyvą rytą bandė prisiskambinti žmonai, tačiau susisiekti nepavyko. Vyras to nesureikšmino, manė, kad žmona ruošiasi laukiančiai procedūrai.
Atvykus prie ligoninės, Aleksandras sulaukė nežinomo numerio skambučio. Nieko blogo neįtardamas atsiliepė ir išgirdo, kad Ina patyrė insultą ir šiuo metu kovojama dėl jos gyvybės. Vyrui pasakė, kad buvo atliktas cezario pjūvis, vaikelį pavyko išgelbėti, tačiau patarė ruoštis blogiausiam, nes tikimybė, kad Ina išgyvens – labai maža.
Praėjus 12 valandų po operacijos turėjo paaiškėti, ar Ina išgyvens. Aleksandro niekas nenorėjo įleisti į reanimaciją, tačiau jokie draudimai pamatyti žmoną jo nesulaikė – atkaklumo dėka jam vis dėlto buvo leista įeiti.
„Po 12 valandų man paskambino ir pasakė, kad skysčiai nesusikaupę ir viskas gerai – daugiau operuoti nereikės. Po dviejų parų ji pramerkė vieną akį, girdėjo mane ir paskui po dar dienos ar dviejų pramerkė ir antrą akį. Paskui aš ją pradėjau maitinti jogurtu ir pradėjau su ja būti nuolat. Aš jai nieko nesakiau. Ji atsimena, kad jai skaudėjo galvą. O kaip gulėjo reanimacijoje neatsimena“, – apie pirmąją savaitę po patirto insulto pasakoja Aleksandras.
Visada kartu su žmona
Šiuo metu Ina jaučiasi pakankamai gerai. Savaitgaliais jai leidžiama grįžti namo. Tiesa, dešinė ranka vis dar nepaklūsta, o kalbėti ir dėlioti mintis vis dar sunku.
„Ji labai nori namo. Gerai, kad aš ją reabilituoju, padedu jai, bet žinot, kaip sako, namų sienos gydo. Ir namai jai yra viskas. Jai neduok valgyt, tik vežk ją namo. Namuose jai nei galvytę skauda, nieko. Tik atsisėdam sekmadienį atgal į mašiną, į ligoninę važiuot ir viskas: ir galvą skaudą, ir ranka nejuda, neklauso“, – pasakoja vyras.
Dabar didžiausias dėmesys yra skiriamas Inos reabilitacijai. Jai atliekama ergoterapija elektros stimuliacija, daug dirbama su logopedu. Tam, kad galėtų, kiek įmanoma daugiau laiko praleisti kartu su žmona Aleksandras šiuo metu glaudžiasi pas pažįstamą moterį Šventojoje, o dėl to, jog galėtų dalyvauti žmonos sveikimo procese yra pasiryžęs mesti ir darbą.
„Gegužės pradžioje planavau, kad birželio 1 d. išvažiuosiu, padirbsiu keturias savaites, o tada grįšiu vėl keturioms. Pakalbėjau su keliais žmonėmis, kurie irgi prižiūriu sergančius saviškius, bet jie man patarė nedaryti tokios klaidos, nes niekas jos neprižiūrės ir ji bus kaip daržovė. <...> Pasakiau darbdaviui, kad niekur aš nevažiuosiu ir jeigu nori, jis gali mane atleisti“, – savo pasirinkimus aiškina Aleksandras.
Įtemptas gyvenimas
Didžiausia problema, su kuria susiduria šeima, yra pinigų trūkumas. Aleksandras žmonos gydymui yra pasiėmęs paskolą, tačiau ilgam gautų pinigų neužteks. Tam, kad gautų bent šiek tiek papildomų pinigų, vyras planuoja parduoti žmonos mėgstamą šeimos automobilį. Dabartinę situaciją palengvinti žadėjo Panevėžio miesto savivaldybė, skirdama šiai šeimai paramą.
„Visi rūpesčiai dabar nukrito ant manęs. Reikia ir žmoną, ir vaiką pas daktarus vežiot. Dabar savaitgalį vėl važiuosim namo, sekmadienį parvešiu žmoną atgal į reabilitaciją, o tada vėl važiuosiu į Panevėžį, nes reikia vaikui pas daktarus, reikia į paramos skyrių. Dabar yra toks skubėjimas. Nėra nei sekundės, viskas yra paskaičiuota: tiek minučių ten, tiek minučių ten. Viskas yra ant skubėjimo“, – teigia Aleksandras.
Dabar Ina savo vaiką mato tik savaitgaliais. Vyras pasakoja, kad kiekvieno susitikimo moteris labai laukia, o išsiskirti su juo yra labai sunku. Šiuo metu vaikelį priglaudusi Inos mama. Ji, vos tik sužinojusi apie dukrą ištikusią nelaimę, grįžo iš užsienio į Raseinius ir pasiėmė vaiką į savo globą. Kai pasibaigs Inos reabilitacija Palangoje, gydymas bus tęsiamas namuose ir vaikelis gyvens kartu su savo tėvais.
Ligoninės komentaras
tv3.lt portalas susisiekė su Panevėžio ligoninės akušerijos skyriaus vedėju Robertu Petrausku. Medikas į jam mestus kaltinimus reaguoja ramiai:
„Žinoma, kiekvieną kartą įvykus tokiai skaudžiai nelaimei ieškoma, kas čia galėjo kaltas būt. Bet mes manom, kad čia buvo sunki toksikozės forma, ko pasekoje įvyko tokia komplikacija“.
R. Petrauskas teigia, kad aukštas kraujo spaudimas buvo, tačiau tai nebuvo nuolatinis reiškinys. Ina Kirillova buvo gydoma dėl nėščiųjų hipertenzijos, tačiau kraujo spaudimas nebuvo toks aukštas, kad būklė būtų labai bloga.
„Jai buvo planuojama užbaigti nėštumą, tačiau tą naktį jai galvą skaudėjo ir po medikamentų, labai staiga, po 20 minučių, įvyko ta komplikacija.
Realiai nebuvo galima numatyti tos komplikacijos, nes jauna moteris ir naktį pakilo spaudimas, buvo duoti medikamentai, po jų spaudimas nukrito. Spaudimas buvo nestabilus, kad naktį užbaiginėtume nėštumą vienu ar kitu būdu, bet įvyko ta komplikacija. Mes galvojam, kad tam turėjo įtakos kraujagyslinė smegenų anomalija“, – teigia akušerijos skyriaus vedėjas.
Medikas neatmeta galimybės, kad insultui padaryti įtaką galėjo ir genetinės priežastys, nes ir Inos šeimos moterys buvo susidūrusios su kraujo spaudimo sukeltomis ligomis.
Jeigu ir jūs norite prisidėti prie pagalbos Inos šeimai, tai padaryti galite šiuo būdu: Aleksandrs Kirillovs, LT677300010156306008, pavedimo paskirtyje įrašius PARAMA.
