Dalia prisimena pirmąkart hortenzijas pamačiusi vasarą Lenkijoje, vaizdas taip užbūrė, kad negalėjo atitraukti akių – tokio grožio dar nebuvo mačiusi. Išvystas vaizdas paliko tokį įspūdį, kad nesusilaikė ir rudenį nusipirko 15 sodinukų.
Moteris juokiasi, kad tada į žemę susodino tik stagarus, tačiau jau kitąmet hortenzijos sukrovė pirmuosius žiedus, o į kompaniją pirmosioms gėlėms ji įsigijo ir dar penkis kitokios veislės sodinukus.
Vienoje vietoje – apie 300 hortenzijų
Su kiekvienu sodinamu augalu meilė jiems vis augo, be to, hortenzijos puikiai tiko užpildyti didelį laisvą plotą, kur, kaip pati sako, tik tuščiai pjaudavo žolę. Viskas išaugo iki tiek, kad dabar ten auga apie 300 šluotelinių hortenzijų.
Dalia skaičiuoja, kad augina apie 15-20 skirtingų veislių hortenzijų, daugelio po vieną-du krūmelius, tačiau „Vanille Fraise“ ir „Polar Bear“ krūmų jau, ko gero, nebepavyktų suskaičiuoti – jas ji pamilo iš pirmo žvilgsnio.
Visos hortenzijos turi ir savą kompaniją, daugiausia – žolinių augalų: soruolių, miskantų, kurie, moters teigimu, rudenį savo grožiu nė kiek nenusileidžia net ir sodo karalienėms.
Išties, ar daug laiko prireikia apeiti šimtus hortenzijų? Paklausta pašnekovė numoja ranka – hortenzijas prižiūrėti daug paprasčiau nei daugeliui atrodo.
„Hortenzijoms nieko daug nereikia, yra tik keturi svarbiausi dalykai: tinkamas pasodinimas į tinkamą žemę, genėjimas, tręšimas ir laistymas. Reikia tik tiek, o grožis tęsiasi nuo liepos vidurio iki pat šalnų. Tai tikriausiai vienintelis krūmas, kuris taip ilgai žydi ir yra toks puošnus“, – sako D. Atkočiūnienė.
Svarbu tinkamai pasodinti, palaistyti ir tręšti
Moteris pasakoja, kad sodyboje žemė itin molinga, todėl hortenzijas sodina į rūgščią dirvą, į ją deda nemažai komposto, trąšų ir šiek tiek žemės iš duobės. O štai laistymo klausimą palengvina mulčias:
„Jeigu savaitę nelijo, hortenziją reiktų palaistyti, todėl sodinant reikėtų padaryti aplink ją duobelę, kad galėtum bent vieną laistytuvą supilti. Laistyti nereikia dažnai, tik kokį kartą į savaitę ir tą dieną supilti kokius tris laistytuvus – viskas, galima vėl pamiršti savaitei.
O jeigu dar užmulčiuojama, laistyti reikia dar rečiau. Yra tokių, kurie labai prieš mulčiavimą, bet pas mane didieji plotai užmulčiuoti akmenukais, po apačia dėta agroplėvelė, tai labai gerai sulaiko drėgmę.
Norėjau naudoti kažką natūralaus, bet toje vietoje yra didžiulis vėjas, visą laiką skersvėjis, todėl grikių lukštus nupučia, kaip ir bet kokį mulčią – priėjau išvados, kad akmenukai nors ir brangus malonumas, bet vis tiek pasirinkau juos ir, jei nelyja, nereikia kas savaitę laistyti – per šį sezoną laisčiau tik tris kartus.“
Hortenzijas Dalia tręšia mažiausiai tris kartus per metus: pavasarį, pradėjus skleistis pumpurams, dar kartą po dviejų savaičių ir trečiąjį – iki Joninių. Ji priduria, kad nebūtina pirkti specialiai hortenzijoms skirtas trąšas (kurios neretai būna ir brangesnės), puikiai tinka daržui skirtos kompleksinės NPK trąšos, geriausia – granulėmis, kad tolygiai pasiskirstytų.
Pagrindinis darbas – hortenzijų genėjimas
Vis tik, pats svarbiausias ir daugiausiai laiko pareikalaujantis darbas yra genėjimas ir jį atlikti būtina – pašnekovė pastebi, kad negenimos hortenzijos nebūna itin gražios, jų žiedai būna mažesni.
„Labai gerai, kad jas galima genėti, jeigu tik šviečia saulė, ir vasario, ir kovo mėnesį, kada laisvesnis laikas, nereikia nei ravėti daržų, nei gėlių prižiūrėti, skiri kelias valandas ir susitvarkai hortenzijas.
Dabar daug kas sako, kad gal nereikia hortenzijų drastiškai genėti, bet jeigu nori grožio, reikia genėti – aš geniu drastiškai, ant šiųmečių ūglių palieku tik vieną pumpurėlį, nors sakoma, kad reikia tris.
Reikia išmokti genėti, bet šis darbas yra paprastas, nereikia labai didelių taisyklių laikytis: pažiūri, kad pats kelmas būtų apvalus, gražios formos, išgeni visas smulkias šakeles, palieki kelias storas šakas ir jas smarkiai patrumpini“, – pasakojo D. Atkočiūnienė.
Dalia pasakoja, kad šiemet hortenzijos nustebino ją pačią, išaugino ilgesnius nei metro ūglius, tad kai hortenzijos sužydi ir apsipila žiedais nuo viršaus iki apačios, išvydus tokį vaizdą norisi aikčioti. Vis tik yra ir kita medalio pusė – praūžusios audros ir stiprūs vėjai išguldė įspūdingo dydžio krūmus:
„Galvoju, kaip jas paremti, kad vėjai nenulaužytų, tačiau turėjau nekokią patirtį – aplink pinavijas buvo padarytos tvorelės ir pakilus vėjui vis jas tiek tvorelės viršumi nulaužė. Nežinau, kaip būtų su hortenzijomis, dar nebandžiau jų paremti.
Bet audra pridarė žalos, dabar po truputį tvarkau visas išguldytas, per dieną po dvi-tris parišu: įkalu bambukines lazdeles, keliu po atskirą šakelę, rišu, skėtuko forma pritraukiu žiedelį. Atrodo gražiai, bet darbo daug – vieną hortenziją reikia tvarkyti kažkur valandą, nes šakų yra apie 60.“
Vietos plėstis dar turi
Ir nors stiprių vėjų jos gali ir neatlaikyti, šluotelinės hortenzijos turi vieną daugeliui patrauklų privalumą –nebijo šalčių ir iškenčia net iki -30 laipsnių, tad žiemą jų nereikia dengti. O štai su didžialapėmis priešingai, jos lepesnės ir jautresnės, tad Dalia jų augina tik keletą.
„Su jomis sunku, mūsų klimatas gal ne itin tinkamas – žiemą jas reikia prilenkti, uždengti keliais sluoksniais agroplėvelės, o pavasarį, kai ateina laikas nudengti, užeina šalnos ir viskas, jei jas pakanda šalna, žiedų nebesulauksi“, – paaiškino pašnekovė.
Jos sode auga ir kiti augalai, o dabar moteris bando prisijaukinti rožes, sako, norisi, kad iki pražystant hortenzijoms sodas pasipuoštų spalvomis. „Sakiau, jeigu per penkerius metus kažką pasieksiu, auginsiu jas, o jeigu ne, tai ne“, – nusijuokia.
Vietos kur plėstis dar yra, Dalia neatmeta galimybės kolekciją auginti ir toliau, tačiau viską su vyru kuria patys, o toks darbas imlus laikui, darbai kartais galbūt nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, bet rezultatas kaskart nudžiugina.
Negi geriau skaityti kas ką papjovė ,apvogė ,išsiskyrė ir t.t.Daugiau pozityvo ir gyventi bus smagiau!