Mano sūnus trečiokas. Mokosi neblogai, namie yra tikrai geras vaikas. Tačiau mokytoja prieš pora dienų pasikvietusi mane į mokyklą pasakė, kad maniškis labai pasikeitė: ėmė užgaulioti klasiokus, nevengia ir jėgos panaudoti. Bandžiau namo parėjusi pasikalbėti, tačiau jis tik nuleidžia galvą ir tyli. Kaip man elgtis? Ar nubausdama jį nepridarysiu dar didesnių bėdų? Inga
Pasak psichologų, smurtauti pradėjusio vaiko nereikėtų bausti iš karto, nieko neišsiaiškinus, nes tai gali paskatinti dar žiauresnį jo elgėsi su kitais vaikais.
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Minialgienė:
– Patyčios visada labai sudėtingas klausimas. Tiek sprendžiant vaikų, iš kurių yra tyčiojamasi, problemas, tiek ir tų, kurie tai daro. Tačiau kiekviena situacija unikali, nes vaikai skirtingi.
Dažnai pasitaiko, kad nuo mažens turėjęs blogas sąlygas šeimoje (buvo nemylimas, neprižiūrimas, menkinamas) vaikas matė tik tokį elgesį, todėl išoriniame pasaulyje nesugeba prisitaikyti ar kitaip elgtis, nes jo niekas nemokė. Daugeliu atveju švelnumo šeimoje nepatiriantys vaikai ūgtelėję savo emocijas išreiškia pykčiu ir skriaudimu.
Antra vertus, vaikai visuomet nori pritapti, turėti draugų. Juk nuo mažumės pastebi, kad kieme ar mokykloje yra vaikas, iš kurio visi juokiasi. Todėl, tapdamas skriaudėju jis visais būdais bando užbėgti tam už akių.
Šioje konkrečioje situacijoje reikėtų pažiūrėti, kokia padėtis šeimoje ir kas vaiką verčia taip elgtis. Gal vyrauja tėvų valdžia ir visiškai nesiklausoma vaiko norų, nepaisoma jo poreikių ar net svajonių.
Viena tokio elgesio priežasčių – diktatoriškas slopinimas. Vaikas paklūsta, susitaiko, o gal jam net neleidžiama rodyti neigiamų emocijų, jausmų ar net prasikalsti.
Man panašu, kad šioje situacijoje vaikas stengiasi atsigriebti. Bet kitas klausimas, kodėl jis nori tai daryti. Jei namuose jis geras, o peržengęs jų slenkstį tampa piktas, neaišku, kuris vaiko veidas yra tikrasis.
Dvilypumas daug pasako apie vaiką. Namuose jis stengiasi visaip įtikti tėvams, kad pasiektų gal net ir materialinių dalykų, o mokykloje ar kieme – pasirodyti, o gal paprasčiausiai nežino kito kelio, kaip apsiginti.
Tokias atvejais reikėtų patyrinėti, kaip su vaiku elgiamasi šeimoje. Gal skriausdamas kitus jis bando atsigriebti ir paslėpti šeimoje patiriamą nevisavertiškumą?
Tėvams reikėtų labiau pasidomėti, kokios situacijos išprovokuoja tokį atžalos elgesį, kaip jį mokykloje mato mokytojai, paanalizuoti savo elgesį su vaiku.
Ar jie tinkamai elgiasi, ar leidžia vaikui atsiskleisti, parodyti ir neigiamus, ir teigiamus jausmus.
Nereikia iš karto bausti, tai gali paskatinti dar žiauresnį jo elgėsi su kitais vaikais. Patarčiau pradėti nuo atvirų pokalbių ir leisti vaikui išsakyti viską, ko jis bijo. Gal tada pamatysite ir priežastį, kodėl jis taip elgiasi.
Svarbu:
Švelnumo šeimoje nepatiriantys vaikai ūgtelėję savo emocijas išreiškia pykčiu ir skriaudimu.
