Vis tik prieš kelias dienas visuomenę Vitalijus sujaudino neeiliniu poelgiu, kuris ištirpdė širdis.
Vyras atveju, kuris nutiko, pasidalijo socialiniame tinkle. Jame jis pasakojo apie savo darbo dieną, kuri nebuvo eilinė. „Negaliu pavadinti eiline darbo diena, nes ji tikrai nebuvo eilinė.
Nekelsiu namų nuotraukų, kaip gyvena vaikai. Tik suprantu, kad kiekvieno neprigailėsi ir kiekvieno gyvenimo nenugyvensi. Sakoma, jei negali padėti visiems skurdžiai gyvenantiems žmonėms, padėk bent vienam.
Atvykę į įvykį radome nusiminusius vaikų veidus. Nusprendėme juos nudžiuginti, kad pavyktų išspausti bent mažytę šypseną. Smulkios lauktuvės nuo mūsų ekipažo vaikams tikrai patiko.
Jie klausė, už ką čia. Vaikai taip ir nesuprato. Nesame mes Kalėdų seneliai, bet matome iš toli, ir kartais dovanų turime“, - socialiniame tinkle rašė pareigūnas.
Jis žino, kad vos pasidalinęs įrašu žmonės klaus, kodėl jis viešina tokius dalykus, todėl užkirsdamas kelią replikoms ir nereikalingiems klausimams, vyras rašė: „Todėl, kad tai skatina kitus elgtis gerai ir pagalvoti ne tik apie save!“
Primename anksčiau publikuotą interviu su pareigūnu Vitalijumi Vaitkevič:
Greitis, ginklai ir pavojus gyvybei – tokį policijos pareigūnų paveikslą nupiešė ne vienas gerai žinomas veiksmo filmas. Vis dėlto Vilniaus gatvėse patruliuojantis, populiariausiu Lietuvos policininku tituluojamas Vitalijus Vaitkevič (26) tikina, kad jo darbe su pavojais tenka susidurti kiekvieną akimirką.
Vienos dienos popietę su Vitalijumi susitinkame Žvėryne. Iš policijos automobilio išlipantis vyras nė kiek nepanašus į stereotipais apipintos profesijos atstovą. Jaunas ir besišypsantis pareigūnas mielai pasiūlo prisijungti prie vyriškos kompanijos ir apsidairyti sostinės gatvėse.
„Septyniolika dešimt“ – balsas, sklindantis iš racijos, ne kartą įsiterpia į mūsų pokalbį, tačiau tai tik paneigia dar vieną stereotipą, kad vyrai vienu metu negali daryti kelių darbų. Vairuoti, orientuotis mieste be navigacijos ar žemėlapio, klausyti nurodymų, reaguoti į iškvietimą ir atsakinėti į klausimus sugebėtų ne vienas, tačiau V. Vaitkevič tai – vieni juokai.
Vaikystės svajonė
Populiariausiu Lietuvos pareigūnu Vitalijus vadinamas ne be reikalo, tad ir policijoje jis atsirado neatsitiktinai. „Nuo mažens domėjausi kariuomene, pasieniu ir policija. Norėjau būti žmogumi su uniforma, tad tai mane domino ir traukė nuo vaikystės“, – pasakoja pareigūnas.
Apsispręsti, ką veiks po mokyklos, V. Vaitkevič nebuvo sudėtinga – jau 10 klasėje jis tvirtai žinojo, kad bus pasieniečiu arba policininku.
„Specialybės valstybės tarnyboje turi bendrų panašumų, joms taip pat reikalingas sveikatos patikrinimas, žargoniškai vadinamas cmeku (Centrinė medicinos ekspertizės komisija). Kadangi stojamieji egzaminai anksčiau vyko pasienyje, iškart įstojau, tad į policiją net nebebandžiau...“, – teigia V. Vaitkevič.
Iškart po pusantrų metų trukusių mokslų Medininkų pasieniečių mokykloje V. Vaitkevič išvyko dirbti į pasienį, tačiau darbas truko tik kelerius mėnesius.
„Pajutau, kad mane labiau traukia policijos pareigūnų darbas – tai buvo žaibiškas noras. Supratau, kad noriu būti policijos pareigūnu. Čia – dirbi mieste, esi arčiau žmonių, daugiau įvykių ir veiksmo, gali daugiau padėti. Pasienyje – miškai, žvėriukai... Nežinai, ar pagausi ką nors, ar ne. Man tai buvo per ramus darbas“, – pasakoja populiariausias Lietuvos pareigūnas.
Pavojus gyvybei – kasdienybė
Vasario 23-iąją suėjo penkeri metai, kai V. Vaitkevič dirba valstybės pareigūnu. Vis dėlto per kelerius metus darbo jo karjeroje pasitaikė ne vienas sudėtingas iškvietimas.
„Vieno išskirti tikrai negaliu, tačiau labiausiai atmintyje įstrigo, kai atvykau į įvykio vietą pats pirmasis, o teko karštais pėdsakais ieškoti nusikaltėlio, kuris prieš kelias akimirkas buvo nužudęs žmogų“, – prisiminimais dalijasi pareigūnas.
Veiksmo filmuose dažnai vaizduojamos greitos ir itin neatsargios pareigūnų gaudynės taip pat vyksta ir realiame gyvenime, tačiau jos pareigūnams tikrai nekelia džiaugsmo: „Dažnai tenka gaudyti pažeidėjus mieste, tačiau čia daug daugiau automobilių ir pėsčiųjų nei užmiestyje, tenka būti itin atsargiems“, – teigia jis.
Paklaustas, ar pavojingi iškvietimai, kuriuose tenka rizikuoti savo gyvybe, nekelia Vitalijui baimės, šis tik nusijuokia: „Kai dirbi, tau galvoje automatiškai įsijungia ne baimė, o atsarga, taktika, adrenalinas ir stresas. Tuo metu baimės nejaučiu, tačiau suvokiu, kad reikia elgtis atsargiai“.
Socialinių tinklų žvaigždė?
Prieš kelerius metus socialinėje erdvėje išpopuliarėjęs V. Vaitkevič buvo vienas pirmųjų valstybės tarnautojų, viešai demonstravusių savo darbo užkulisius. Šiandien gatvėje su juo pasisveikinti, pakalbėti ar nusifotografuoti norinčių – šimtai.
Vis dėlto populiarumas turi savo kainą – dėmesys, pasak V. Vaitkevič, ne visuomet būna malonus ar reikalingas, kartais norisi tiesiog dirbti savo darbą.
„Kartą vykome į iškvietimą naktiniame sostinės klube. Bandėme išspręsti įsiplieskusį konfliktą, tačiau mums su kolega į parankes buvo įsikibusios neblaivios merginos, prašiusios asmenukės. Mes, žinoma, gražiai paprašėme jų palaukti, kol baigsime savo darbą, tačiau jos vis tiek nenorėjo mūsų paleisti“, – su šypsena veide prisimena pareigūnas.
Socialiniame tinkle „Instagram“ vaikinas turi beveik 9 tūkstančius sekėjų, aktyviai komentuojančių jo nuotraukas. Vis dėlto tarp komentarų dažnai būna ir įžeidžiančių žodžių, į kuriuos, kaip pats Vitalijus tikina, nebekreipia dėmesio.
„Aš nerūkau, tad rūkymo pertraukėlę išnaudoju kitaip – leidžiu sau pasidaryti nuotrauką. Mano profilyje jų nėra tiek daug, kiek galėtų būti. Dažniausiai naudojuosi „Story“ funkcija, kurioje nuotraukos saugomos 24 valandas. Žinoma, žmonės piktinasi, neva, nedirbame savo darbo, tačiau jie nežino, kad visa tai vyksta jau ne darbo metu. Jei įkeli nuotrauką su girto vairuotojo promilėmis, žmonės mano, kad viskas vyksta realiu laiku, tačiau ja pasidalinu jau savo laisvu laiku“, – teigia pareigūnas.
Įvairiomis nuotraukomis bei situacijomis besidalijantis tiek socialiniame tinkle „Facebook“, tiek „Instagram“, V. Vaitkevič bando neperžengti ribos – nuotraukose jis nerodo jokių asmeninių duomenų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti pažeidėjus.
„Mano misija – apšviesti visuomenę – tad noriu demonstruoti dalykus, kurie jiems būtų naudingi. Būna, žmonės mano, kad mobiliojo telefono naudojimas stovint kamštyje nėra pažeidimas, tačiau jie labai klysta. Smagu, kad žmonės domisi baudomis, atsakomybe, rašo žinutes, kreipiasi ir diskutuoja tarpusavyje“, – sako jis.
Kviečia į pasimatymus
Į mėnesį vos ne 100 įvairaus pobūdžio žinučių sulaukiantis pareigūnas teigia, kad žmonės dažnai negaili gražių žodžių ir klausimų pareigūnams.
„Žinoma, atrašau ne visiems, klausimai neretai kartojasi, tačiau bandau atsakyti į kiek įmanoma daugiau žinučių. Žmonės prašo pagalbos, patarimo, nori, kad pakomentuočiau situaciją iš savo pusės“, – pasakoja vaikinas.
Uniformuotas ir pasitempęs pareigūnas – ne vienos merginos svajonė, tad ir pats Vitalijus tikina, kad dėmesio iš dailiosios lyties atstovių jam netrūksta.
„Tendencija, kad moterims patinka pareigūnai, tikrai juntama... Įsitikinu pats savo kailiu! Panelės labai drąsios, tad pagiriu jas už tai. Jeigu ji pirma parašo: „Labas, tu man patikai, noriu susipažinti šiek tiek artimiau, ar galime susitikti kavos?“ – manau, kad rodo tikrai didelę drąsą. Smagu, kad jos pačios rodo iniciatyvą, nereikia būti pirmam, kuris rašo merginoms“, – šypsodamasis sako Vitalijus.
Vis dėlto ar daugybės merginų žinučių ir pasiūlymų susitikti sulaukiantis Vitalijus ryžtasi eiti į pasimatymus?
„Esu ne kartą nuėjęs ir išgėręs kavos... Šiuo metu antrosios pusės neturiu, tačiau praneškite, kad savaitgalį jau planuoju susitikimą, būsiu užimtas“, – šypteli pareigūnas.
Pareigūnas – toks pats kaip visi
Stereotipais apipinta pareigūno profesija visuomenėje iškreipia tikrąjį jos vaizdą – tuo įsitikinęs ir V. Vaitkevič, teigiantis, kad jis – lygiai toks pats kaip ir visi.
„Laisvalaikiu sportuoju, važinėju dviračiu, keliauju, važiuoju prie ežero ir žvejoju... Mes, pareigūnai, irgi žmonės. Lygiai tokie patys – pramogaujame kaip visi, valgome tokį patį maistą“, – šypsosi Vitalijus.
V. Vaitkevič ekipažas patruliuoja beveik po visą Vilnių: Antakalnyje, Žirmūnuose, Kalvarijose, Santariškėse, Lazdynuose, Perkūnkiemyje, Fabijoniškėse, Viršuliškėse ir Pilaitėje. „Teritorija labai didelė, žmonių irgi labai daug...“, – sako jis.
Pareigūnas 24/7
„Žmones baudžiame už pažeidimus, todėl patys negalime jų daryti. Mes mokome kitus, rodome pavyzdį“, – teigė pareigūnas V. Vaitkevič.
Vis dėlto darbe patiriama įtampa ir stresas taip pat neapleidžia ir laisvu nuo darbo metu. Pasak jo, nepastebėti pažeidimų – neįmanoma.
„Turbūt ir kirpėjas visas šukuosenas nužiūri gatvėje. Matai tuos pažeidimus, stengiesi kitąkart akyliai nestebėti žmonių, tačiau nepavyksta. Visko būna, ir emocijas namo parsinešu... Pareigūnu esi ne darbo valandomis, o visą parą – 24 valandas ir septynias dienas per savaitę. Taip turėtų elgtis ir kiekvienas pilietis – prieiti, padėti, iškviesti pagalbą“, – sako jis.
V. Vaitkevič įsitikinęs, kad žmonės darosi pilietiškesni, tad anksčiau madoje buvę kyšių pasiūlymai baigia išnykti.
„Dirbu penkerius metus – prieš kelerius metus kyšių tendencija buvo kur kas didesnė, dabar ji sumažėjo iki minimumo. Pavienių atvejų yra, tačiau pasikeitė tiek žmonių, tiek policijos darbuotojų suvokimas. Vairuotojai, kurie yra neblaivūs bei vyresnio amžiaus, dažnai suvokia pasekmes, kas gali laukti, tad dar bando įsiūlyti pinigų, tačiau tai daryti tikrai neverta“, – sakė pareigūnas.
Darbas tapo hobiu
Vitalijus įsitikinęs – darbas policijos pareigūnu yra jam lyg hobis. Pažeidėjus gatvėse gaudantis pareigūnas tikino, kad tokį kelią pasirinkti turėtų tik tie, kurie tikrai to nori.
„Darbas policijoje tikrai ne tiems, kurie nori uniformos ir gražiai atrodyti. Reikia norėti padėti kitiems, išaiškinti nusikaltimus. Jei nežinai, kur stoti, geriau nestok į pasienį ar policiją. Svarbiausia – noras ir užsidegimas. Už mylimą darbą gauti pinigus – nuostabu“, – teigė V. Vaitkevič.
