Šiandien Stanislavas Stavickis-Stano plačiai šypsosi, o į jo knygos pristatymą susirinkę artimi bičiuliai čia ateina ne dainininko autografų, o pabūti su pačiu knygos autoriumi ir pasidžiaugti jo švente.
„Viskas, man ragai“
Pats S. Stavickis-Stano sako, kad knygą jis pradėjo rašyti dėl gana paprastos priežasties – sužinojęs savo diagnozę, jis norėjo, kad apie tėčio gyvenimą knygoje perskaitytų jo paties vaikai.
„Kiekvienam susirgusiam pirmoji mintis būna ta pati – „viskas, man ragai“. Kaip kitaip vaikai sužinos apie tave, jeigu ne iš knygos? Tada užsiparini, pradedi rašyti, o kai gauni pirmą gerą tyrimų atsakymą, antrą, tada supranti, kad viskas čia nesibaigia ir greičiausiai tu dar gyvensi“, – šypteli pats dainininkas.
Dainininko autobiografiniame romane aprašomas metų trukmės laikotarpis. Maždaug nuo tos akimirkos, kai jis išgirdo diagnozę iki šios vasaros.
Išgydyti negalima daug sunkesnės ligos
Pasak paties autoriaus, parašęs šią knygą, jis suprato, kad vėžį iš tiesų galima gydyti ir tai nėra mirties nuosprendis.
„Mano atveju, per tuos vienerius metus mano gyvenimas iš tiesų taip keistai susisuko... Parašęs šią knygą, supratau, kad vėžį galima gydyti. Yra chemoterapija, radioterapija, imunoterapija, nepraeis pora metų, atsiras ir kiti gydymo būdai.
O išgydyti negalima daug sunkesnių ligų – nemeilės, pykčio, kurio pilna yra aplinkui. Tik susirgęs vėžiu, supratau, kiek juodumo aš turiu savyje“, – sako S. Stavickis-Stano.
Vyras pasakoja, kad su šia knyga jis iš tiesų bandė išsivalyti, suprasti ir pajausti. Juokaudamas S. Stavickis-Stano prasitaria, kad galbūt drastiškų pokyčių jo gyvenime neįvyko ir jis tikrai nevažiuos į Kretą ganyti lamų, tačiau vieno dalyko jis tikrai tikisi:
„Tikiuosi, kad bent šiek tiek pasidariau geresnis arba stengsiuosi eiti tuo keliu“.
Sudėlioti mintis padėjo rašytojas
Prakalbus apie patį knygos „Kodėl aš“ kūrybinį kelią, dainininkas prasitaria, kad anksčiau parašęs feisbuke ilgesnius įrašus, jau pasirodydavo sau rimtas rašytojas, tačiau sudėlioti mintis į du šimtus knygos puslapių, iš tiesų, nemenka užduotis.
Paskatintas artimo draugo Mariaus Jampolskio, vyras kreipėsi pagalbos į rašytoja Liudviką Jakimavičių, kuris vyrui davė vertingų pamokų.
„Liudvikas man nurodė pagrindines gaires, kaip yra rašomos knygos ir ką reikia daryti, kaip mąstyti. Nei vienos jo taisyklės aš nepanaudojau, bet svarbiausias dalykas, kurį išsinešiau iš susitikimų su juo – tikėjimas. Jis manimi tikėjo, kad galiu parašyti knygą“, – juokiasi vyras.
Pats rašytojas L. Jakimavičius džiaugiasi, kad ši knyga, iš tiesų, yra ne apie ligą, o apie sveikatą. Joje labai daug kalbama apie patį ligos išgyvenimą, savęs atradimą ir dvasios sveikatą.
„Tik dvasiškai sveikas žmogus gali atsispirti tokioms sunkioms patirtims, kaip chemoterapija ar kitų procedūrų metu. Kai pradėjau skaityti Stano rankraštį, mane kamavo panašios sveikatos bėdos, todėl aš iš karto supratau, kuria linkme turi eiti ši knyga“, – sako rašytojas.
L. Jakimavičius prasitaria, kad knygoje jis nieko nepridėjo, tik nemažai išbraukė: „Knyga yra tokia, kokia ir turi būti – pulsuojanti labai gyvu ir atviru nervu. Tai yra nuostabus reiškinys ir aš laukiu, kol literatūros kritikai šią knygą atras“.
Dalį lėšų skirs sergantiesiems
Savo knygą S. Stavickis-Stano pasirinko pristatyti gana neįprastoje erdvėje – sporto klube „Lemon Gym“. Būtent tokiu pasirinkimu vyras norėjo pasiųsti žinią visuomenei, kaip svarbu yra tinkamai ir laiku rūpintis savo sveikata.
Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, medicinos mokslų daktarė, gydytoja-dietologė Rūta Petereit patikina, kad į savo gyvenseną dėmesį reikia atkreipti ne tada, kai pradedame sirgti, o kuo anksčiau.
„Mes vis skubame, lekiame, bet gyventi reikia čia ir dabar. Mūsų sveikatai įtakos turi ir mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir, žinoma, miego kokybė. Labai svarbu stebėti, ką valgote ir atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų. Lietuvos gyventojai suvartoja jo labai daug, vietoj rekomenduojamų 24 gramų, dabar vidurkis yra 96 gramai”, – sako ji.
Nuo vienos S. Stavickio-Stano parduotos knygos vienas euras bus skiriamas onkologinius ligonius vienijančiai organizacijai POLA.
Organizacijos prezidentas Šarūnas Narbutas, kuris pats vėžio diagnozę išgirdo sulaukęs vos aštuoniolikos, džiaugiasi, kad žymūs žmonės vis garsiau kalba apie šią ligą.
„Stano ne tik įveikė ligą, išdrįso pasidalinti savo istorija su mumis visais, bet tai padarė nenuobodžiai ir gyvai. Taip, kad įtrauktų visuomenę rūpintis savo sveikata. Mūsų organizacija vienija 13 tūkst. narių, kuriems nuolatos teikiame pagalbą. Todėl pats Stano nusprendė, kad reikia kažkaip prisidėti ir prie mūsų organizacijos ir nutarė dalį gautų lėšų skirti mūsų veiklai“, – kalba Š. Narbutas.
Naktį paprašė nuvežti į ligoninę
Renginio metu savo kalbą pasakė ir artimas Stano draugas – aktorius Marius Jampolskis.
„Pamenu mes važiavome su Stano iš koncerto, jis blogai jautėsi ir privertė mane naktį užvežti jį į Raseinių ligoninę. Peršvietė jam plaučius, gydytoja pasakė, kad viskas gerai.
Stano parodė jai kažkokią dėmę nuotraukoje ir aiškinosi, ką ji reiškia. Naudojo daug terminų, gydytoja įrodinėjo, kad ten nieko nėra.
O aš pajuokavau, kad Stanislavskis karste apsiverstų, pamatęs, kaip Stano vaidina mokslininką-mediką“, – nuoširdžiais žodžiais dalijosi M. Jampolskis.
Pasak jo, tai buvo vienintelė istorija knygoje, kurioje jis dalyvavo. Visų kitų aprašytų istorijų M. Jampolskis tikina nežinojęs, todėl būtent tai parodo, koks stiprus atsivėrimo mastas yra knygoje, kurią parašė Stano.
Ligą slėpė nuo draugų
M. Jampolskis sako, kad apie Stano diagnozę jis sužinojo iš žurnalistų, nors jie kartu dešimt metų praleisdavo daugiau laiko nei su savo šeimomis.
Pasirodo, Stano visą gyvenimą buvo tikras slapukas – slėpė savo asmeninį gyvenimą ne tik nuo žiniasklaidos, bet ir nuo visų kitų aplinkinių – dėl viso pikto.
„O dabar mes esame čia, jo knygos „Kodėl aš“ pristatyme. Knygos, kuri privertė mane kitomis akimis pažvelgti į savo bičiulį, pažinti jį tokį pažeidžiamą ir tikrą, permąstyti visas išgyventas situacijas ir įvertinti jas iš uždariausio mano gyvenime sutikto žmogaus perspektyvos.
Galiu tik įsivaizduoti, kiek titaniškų pastangų reikėjo įdėti, kokį kokybinį šuolį santykyje su savimi ir pasauliu reikėjo padaryti, kad ryžtumeisi tokiam žingsniui“, – sako M. Jampolskis.
Knyga – naudinga visiems
M. Jampolskis patikina, kad ši Stano knyga yra labai sąžininga, net iki nejaukumo, o ją skaitant vis neapleidžia jausmas, kad galbūt įsibrovei į klausyklą ir klausai svetimos išpažinties. Tik staiga supranti, kad tai yra ir tavo išpažintis.
„Tik tu neleidi sau taip aiškiai dalykų vadinti savais vardais. Neleidi, nes nejautei mirties kvėpavimo į ausį. Ar būtina priartėti prie mirties, kad suvoktum save? Turbūt niekada nejausi gyvenimo prasmės taip stipriai, kaip jo netekimo akivaizdoje.
Ši knyga – ne rašytojo romanas, tai kelionė į save nesiteisinant, neteisiant, o bandant suvokti savo paskirtį žemėje“, – kalba M. Jampolskis.
Anot aktoriaus, ši knyga yra naudinga visiems ir ne tik todėl, kad suvoktume, ką jaučia vėžio diagnozę išgirdę žmonės. Ji leidžia kitiems pamatyti, kad mus visus jungia nepalyginamai daugiau dalykų nei skiria.
