Garsioji Budraitytė!! Kažkada ir aš šventai ja tikėjau...tiek tikėjau, kad net susiorganizavau sau ir dar kelioms draugėms tolimą kelionę į Vilnių, kad tik pas ją pakliūti!! Tiek vilčių, tiek tikėjimo buvo šia moterimi, kad neišgąsdino nei tolima kelionė, nei brangus apsilankymas pas minėtą moterį. Ėjom visos paeiliui, atėjus mano laikui, nuėjau ja tikrai tikėdama, bet ką jūs manot ką gero išgirdau? Apart jos nuolatinių priekaištų ir nuostabos, kodėl tokių metų vis dar gyvenu "susimetusi", nors man tik 26 metai, daugiau nieko kito neišgirdau, daug gyrėsi savo vaikais ir jų gyvenimais, kaip jiems vestuves iškėlė, ką jie valgo, kaip leidžia laisvalaikį, kad gink dieve jokio alkoholio nei lašo negalima, kad namie neturėtų būti televizoriaus ir dar daug visokių daigtų, išgirdau, kaip vėliau paaiškėjo, visos trys išgirdome tą patį, kad būsim be proto turtingos, gyvensim užsienyje, kad metų bėgyje baigsis visos mūsų bėdos ir t.t. Esmė, kad visoms buvo pasakyta tas pats, ir tai, mes dar turėjom jaustis kažkuo pagerbtos, mat priėmė mus tada, kai vyksta "badavimas" anot jos išsivalymas, žinot, net nesistebim, kad visa išsekusi ji visoms trims pasakė tą patį, ko tikėtis iš žmogaus, kuris per tokį išsivalymą priiminėja žmones, sunkiai ir ne rišliai bando sudėlioti sakinius, visą laiką matėsi, kad net lūpos perdžiūvusios, taip ir norėjosi pasakyti "gal jūs bent vandens išgerkit" matėsi, kad labai prastai atrodo... Tiesa pasakius dar gyvenime neteko patirti didesnio nusivylimo kokį patyrėm pas šią moterį...Geriau tuos pinigus būtumėm benamiams skyrusios, daug širdis būtų laimingesnė buvusi nei, kad dabar...