Vilnietis Dainius Joninių naktį savo sodyboje pažvelgęs aukštyn, negalėjo patikėti savo akimis – danguje itin ryškiai švietė planeta karaliumi dažnai tituluojamas Jupiteris. Didžiausia saulės sistemos planeta – į Jupiterį tilptų maždaug 1300 tokių planetų kaip Žemė, danguje taip ryškiai sužimba retai.
„Aišku, Jupiteris beprecedentiškai gerai matėsi, kad su mano ta technika, gana paprasta ir vargana pamatyti visus keturis palydovus aplinkui, kartais pasimatydavo net jo dujų juostos. Buvo pakankamai įspūdingas reginys“, – teigė jis.
Anot vyro, fotografuoti dangaus kūnus – tikrai sudėtingas užsiėmimas. Kadangi Žemė sukasi labai greitai, kas keletą sekundžių tenka keisti teleskopo trajektoriją, kad planeta matytųsi, be to, nutaikyti teisingą fokusą, kad ją pavyktų užfiksuoti.
„Kuo arčiau yra kūnas, kurį tu stebi, tuo greičiau jis dingsta tau iš tos vietos, į kurią tu žiūri. Žaidžiau aš ilgai telefonu ir porą kadrų pavyko, nors ten padariau gal kokį 20“, – pasakojo Dainius ir pridūrė, kad fotografuoti telefonu yra sudėtinga, tarsi bandant į adatos skylutę pataikyti siūlą.
Pasak astronomo Vido Dobrovolsko, Jupiteris geriausiai matomas buvo prieš porą savaičių, apie birželio 10 dieną. Tada jis prie Žemės buvo arčiausiai. Tiesa, planetos artumas – sąlyginis. Ji nuo Žemės arčiausiame savo taške buvo nutolusi 600 milijonų kilometrų. Jupiteris iki pat rudens nenuvils dangaus žiūrovų – giedromis naktimis ši planeta ir toliau bus matoma pietinėje dangaus pusėje.
V. Dobrovolskas tikina, kad Jupiteris – ypatinga planeta, savyje nešiojanti itin daug paslapčių. Viena jų – jau daugiau nei tris šimtus metų ten trunkantis uraganas. Štai čia matote raudoną dėmę, kuri ir yra ten siautėjanti stichija.
„Jupiteris yra keistoka planeta, lyginant su Žeme, nes jis neturi kieto paviršiaus. Tai yra iš dujų sudaryta planeta. Tokiomis aplinkybėmis audros gali egzistuoti kur kas ilgiau. Tai yra seniausia žinoma audra visoje saulės sistemoje“, – paaiškino astronomas.
Žmogui nusileisti ant šios planetos paviršiaus būtų neįmanoma – ji visa sudaryta iš dujų, be to, ten tvyro milžiniškas karštis – paviršiuje apie 630 laipsnių Celsijaus, slėgis – keliasdešimt milijonų kartų didesnis už mums įprastą, o po dujomis slepiasi maždaug Žemės dydžio kietas iš uolienų sudarytas branduolys.
Šiuo metu NASA yra išsiuntusi palydovą „Junoną“ Jupiterio atmosferoje renkantį įvairią informaciją. Be to, mokslininkus domina ne tik pats Jupiteris, tačiau ir vienas iš jo palydovų – Europa, kuris kaip tikimasi, padės įminti nežemiškos gyvybės klausimą.
„Jau maždaug prieš 15 metų pavyko sužinoti, kad po šio palydovo paviršiumi yra vandenynas, gaubiantis visą šį palydovą, o žinant, kad vanduo yra viena iš pagrindinių sąlygų gyvybei egzistuoti, tai Europa skriejanti aplink Jupiterį šiuo metu mokslininkus ypatingai domina ieškant nežemiškos gyvybės“, – tvirtino V. Dobrovolskas.
O štai astrologai tikina, kad toks Jupiterio priartėjimas prie Žemės nepraeis be pasekmių nė vienam iš mūsų. Tiesa, panašu, kad jos bus teigiamos. Daug kam šią vasarą esą turėtų pradėti smarkiai sektis.
„Astrologiškai tai yra karalių planeta, tai yra laimės, tai yra plėtimosi, kuri žmogui ir jo astrologijai reiškia didelę laimę, sėkmę, galimybes didesnes, jeigu mes turime sėkmingą Jupiterį, tai sako, kad jau su marškinėliais gimęs, na o jei silpnas Jupiteris, tai sako – gal aš prakeiktas,“ – patikino Vaiva Budraitytė.
Pasak V. Budraitytės – Jupiterio priartėjimas šiuo metu neša ne tik sėkmę, tačiau tuo pačiu kelia didelį pavojų ir figūrai.
„Jupiteris taip pat atsakingas ne tik už sėkmę, laimę ir turtus ir intelekto vystymą, bet ir už storumą. Tad panos, kurios turi stiprų Jupiterį, turėtų nenustebti, kad staiga pradėjo storėti“, – perspėjo žymi astrologė.
Astrologai taip pat pataria iki rudens, kol danguje ryškiai spindės Jupiteris, net ir didelės sėkmės atveju, stengtis išlaikyti balansą ir saiką.
