Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad Kovarnių dieną senovės lietuviai švęsdavo pasitikdami pavasarį. Anot jo, šią dieną galima vadinti dar ir varnėnų, špokų diena.
„Šią dieną yra laukiama parskrendančių paukštelių, tačiau kiek pastebėjau, kovai pradėjo nebeskristi žiemoti ir vis daugiau jų lieka gyventi mieste. Šią dieną buvo paprotys praverti tvarto duris, kad ten esantys gyvuliukai žinotų, jog greit ateis pavasaris ir nebereikės ilgai būti uždarytiems tvarte“, – pasakoja L. Klimka.
Etnologas pasakoja, kad žmonės tikėjo, kad į tvartą patekęs saulės spindulys ir vieversio giesmė leis suprasti, kad pagaliau sugrįžo pavasaris. Tačiau, vieversio giesmė pranašaudavo ir ne itin malonias naujienas:
„Sakydavo, kad jeigu per Kazimierines gieda vieversys, tai reiškia, kad sulauks dar sniego. Kiek paukštelis giedos, tiek ir sniego bus. Taip pat, šią dieną dar žinome kaip Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dieną, per kurią jeigu nuo stogo krenta lašai, reiškia galės juos gerti ir jautis, kadangi didelės balos buvo pavasario požymiai.“
Tradicijos siekia seniausius laikus
Kovo 4 dieną kasmet yra švenčiama, kaip L. Klimka sako, kunigaikščio Kazimiero mirties data. Šiais laikais ši šventė minima itin garsiai ir smagiai, prekiaujant įvairiausiais amatais Kaziuko mugėje. Tačiau, anksčiau tai buvo gedulo data.
„Tai yra šv. Kazimiero mirties data, kuomet jis mirė 1484 metais. Visų šventųjų pagerbimas yra švenčiamas jų mirties datą. Jau nuo XVII a. Vilniuje buvo švenčiamos šio kunigaikščio pagerbimo iškilmės.
Tik vėliau šv. Kazimieras buvo paskelbtas visos Lietuvos globėju. Nuo tada šventė tęsdavosi visą savaitę, arba kaip kiti savo – visą oktavą“, – aiškina etnologas.
Pasak L. Klimkos, nuo 1604 metų prasidėjo per šventę ir prekyba įvairiausiais amatais, meduoliais, riestainiais:
„Palaipsniui, bėgant metams, iš to išsirutuliojo graži šventė, vadinama Kaziuku. Tačiau, ji vykdavo tik Vilniuje, nes į čia atvykdavo piligrimai. Galima sakyti, kad tiek šv. Kazimiero diena, tiek Kovarnių, yra glaudžiai susijusios.“
Gražių orų teks palaukti
Pirmosios prasidėjusio pavasario dienos kaip niekada džiugino ir šiek tiek šildė saulės spinduliais. Deja, tačiau etnologas Libertas Klimka sako, kad tikrosios šilumos teks palaukti.
„Kad saulė džiugino, teisybė. Jeigu viskas vyks pagal mano minėtus požymius, tai geri orai turėtų ateiti savu laiku. Be to, buvo sakoma, kad pirmoji kovo diena nurodo, koks bus pavasaris, antroji – kokia bus vasara, o trečioji – rudenį“, – teigia L. Klimka.
Tačiau, nepaisant pirmųjų pavasario dienų, etnologas stebi ir kitus gamtos požymius, kurie rodo, kad nors ir sniego nebeliko, tačiau pavasaris nebus šiltas ir ilgokai užsitęs:
„Pirmosios pavasario dienos tikrai labai gražios buvo, tačiau naktys ir toliau lieka vis dar labai šaltos. Šis žvarbumas dar užsibus ir ilgiau, todėl tikrosios šilumos teks palaukti.“