Nė viena ekonomiška prancūzė neišmes pusryčių, pietų ar vakarienės likučių. Taip prancūzų virtuvėje atsirado apkepai – geriausia forma panaudoti mėsos, žuvies, varškės likučius į juos pridėjus bulvių, makaronų, ryžių ar kokių nors kruopų, įmušus kiaušinį, pagardinus šaukštu kitu grietinės, įbėrus tarkuoto sūrio bei prieskonių. Visa tai smulkiai supjaustoma ir kepama orkaitėje.
Šeimininkės žino, kad patiekalo skonis priklauso ir nuo paruošimo būdo. Pavyzdžiui, išvirtos bulvės visai kitokio skonio negu sugrūdus iš jų košę ir įdėjus sviesto, o dar kitoks skonis jas iškepus riebaluose. Pridėjus įvairių prieskonių, fermentinio sūrio, bulvių skonis vis kinta. Taip atsitinka ir su apkepais. iš tų pačių maisto produktų, bet su kitais priedais bei skirtingu jų santykiu, galima pagaminti šimtus įvairių apkepų – skanių, maistingų, sočių. O svarbiausia – ekonomiškai panaudojami visi maisto likučiai.
Apkepai kepami ugniai atspariuose induose arba ketiniuose keptuvuose, aukštasienėse keptuvėse, o kartais ir skardose.
Prieš kepant indas gerai ištepamas riebalais ir dažniausiai dar pabarstomas maltais džiūvėsėliais. Kai kurie apkepai į stalą patiekiami tuose pačiuose induose, kuriuose jie kepė.
Vieni apkepai yra kaip patiekalai, kiti skirti užkandžiams, o dar kiti – garnyrams. Jie patiekiami su padažais, salotomis arba raugintais agurkais, kopūstais.
Nors apkepai yra prancūzų išgalvojimas, tačiau jau nuo senų laikų keliolikos rūšių apkepų žinoma Graikijoje, Ispanijoje bei pietų šalyse. Jų esama ir Lietuvoje. Dabar sunku nustatyti, kur, kokioje šalyje vienas ar kitas apkepas pirmiausia pradėtas gaminti. Sumanios šeimininkės, sužinojusios receptą, apkepą dažniausiai savaip paruošdavo, nes po ranka ne visada būdavo vieno ar kito produkto. Pagaliau norėdavosi ir pačiam sukurti ką nors naujo. Taip apkepai pamažu virto tarsi tarptautiniais ir virėjų knygose netgi nenurodoma, iš kur patiekalas kilęs.
Apkepu nustebinsite ir svečią, galėsite apsieiti be torto, jis labai tiks prie kavos ar arbatos puodelio. Tad sėkmės Jums!
Makaronų, varškės ir razinų apkepas
250 g makaronų, 250 g razinų, 300 g varškės,
šaukštas cukraus, 2 kiaušiniai, 120 g sviesto,
šaukštas aliejaus, cinamono.
Makaronus išvirkite pasūdytame vandenyje. Apkepo indą ištepkite aliejumi. Pertrintą varškę sumaišykite su kiaušiniais ir išsukite. Po to į ją suberkite išmirkytas razinas, cukrų ir gerai išmaišykite.
Į paruoštą apkepo indą sukrėskite makaronus, o ant jų – varškę, apšlakstykite sviestu ir kepkite maždaug 30 minučių orkaitėje. Baigiant kepti indą atidenkite. Apkepą apibarstykite cinamonu ir patiekite karštą.
Makaronų apkepas su dešra ir sūriu
250 g makaronų, 250 g sūrio, 250 g dešros,
stiklinė pieno, 2–3 kiaušiniai, šaukštas pomidorų tyrės,
3 šaukštai tarkuoto sūrio, troškintų daržovių, druskos, sviesto, džiūvėsėlių.
Išvirtus makaronus nuvarvinkite. Į riebalais išteptą ir džiūvėsėliais išbarstytą formą sluoksniais sudėkite makaronus, kubeliais supjaustytą fermentinį sūrį, dešrą, ištroškintas daržoves (viršutinis sluoksnis turi būti makaronų) ir išlyginkite.
Pieną, kiaušinius, pomidorų tyrę, 2 šaukštus tarkuoto sūrio suplakite ir užpilkite ant makaronų. Ant viršaus uždėkite kelis gabaliukus sviesto, apibarstykite likusiais džiūvėsėliais bei sūriu ir kepkite orkaitėje maždaug 30 minučių.
Makaronų apkepas su sūriu ir mėsa
200 g figūrinių makaronų, 0,5–1 kiaulienos konservų dėžutė,
20 g riebalų, 4–6 šaukštai žaliųjų žirnelių,
40 g tarkuoto fermentinio sūrio, 2–4 kiaušiniai,
svogūnas, druskos, džiūvėsėlių.
Smulkiai supjaustytus svogūnus pakepinkite konservų bei paspirgintų lašinukų riebaluose. Supjaustytą mėsą pašildykite, sumaišykite su išvirtais makaronais, daržovėmis, 2/3 tarkuoto sūrio, tryniais, sudėkite prieskonius bei žaliuosius žirnelius. Į masę įmaišykite gerai išplaktus kiaušinių baltymus.
Indą arba kepimo formą ištepkite riebalais, išbarstykite džiūvėsėliais ir sukrėskite paruoštą masę. Viršų išlyginkite, aptepkite sviestu ir apibarstykite tarkuotu sūriu. Kepkite orkaitėje, kol viršus apsitrauks rusva plutele.
Prie apkepo paduokite šviežių daržovių salotų.
