Aistė tikina, kad nors už lango pas juos namuose šviečia saulė, nuo vaikystės įsišaknijusių šventinių tradicijų šeima laikosi iki šiol, tačiau pajusti kalėdinę dvasią apsuptiems šilumos tampa sudėtinga.
– Papasakokite, kaip pasikeitė Kalėdų ir Kūčių tradicijos pakeitus gyvenamąja vieta?
– Kūčių vakarą ant mūsų šventinio stalo puikuojasi dvylika patiekalų ir kiek leidžia galimybės, stengiamės pasigaminti patiekalus, kuriuos per šventes buvome įpratę valgyti Lietuvoje.
Kadangi rašome tinklaraštį „Žalia rožė“ apie mūsų šeimos gyvenimą Filipinuose, daugelis keliautojų iš Lietuvos žino mus ir užsuka į svečius puodeliui arbatos. Dažnas atveža juodos duonos, lietuviško sūrio, šokolado, meduolių, o prieš šventes – kūčiukų. Esame dėkingi tautiečiams, nes jie neleidžia mums pamiršti juodos duonos bei lietuviškų patiekalų skonio.
– Kalėdos asocijuojasi su sniegu ir žiema, tad kaip sekėsi priprasti šiuo laikotarpiu prie saulės ir šilumos?
– Taip, Kalėdos asocijuojasi su sniegu ir žiema, todėl praeitais metais buvo sunku suvokti, jog jau Kalėdos. Namie papuošta eglutė, mirksi lemputės, o už lango baseine vaikai pliuškenasi. Šiais metais vėl gana sunku pajusti kalėdinę dvasią, nes juk kokios Kalėdos gali būti vasarą?
Tikriausiai, tai yra vienintelis minusas gyvenant Filipinuose, tačiau stengiamės vadovautis tuo, kad šventinę nuotaiką privalome susikurti patys.
– Įprasta, kad Lietuvoje prieš šventes visi įnirtingai vieni kitiems ieško dovanų, kas neretai kelią nemenką stresą. Tad gyvenant Filipinuose, galbūt šie įpročiai pasikeitė?
– Gyvendami Lietuvoje nebuvome išprotėję dėl dovanų pirkimo prieš šventes. Daugiausia dėmesio skirdavome vaikams, o suaugusieji vieni kitiems dovanodavo rankų darbo dovanėles.
Šiais metais šeimoje vienas kitam dovanosime smulkias dovanėles, taip pat turime sąrašą Lietuvoje gyvenančių žmonių, kuriems norime parodyti meilę bei dėmesį. Visgi, Lietuvoje gyvenančius artimuosius pradžiuginti gana lengva, net jei gyvename užsienyje. Prekių ir paslaugų pasiūla Lietuvoje – didelė, internetinė prekyba išvystyta, todėl net esant už tūkstančių kilometrų galime padovanoti dovanėlę ir nustebinti artimą žmogų.
Filipinuose taip pat susiradome draugų, kuriems norisi parodyti dėmesį, tačiau čia prekių pasiūla, lyginant su Lietuva, yra skurdi, o internetinės prekybos net nėra. Taigi, rasti įdomią, originalią dovaną yra tikras iššūkis.
– Kaip Kalėdas įpratę švęsti patys filipiniečiai?
– Filipinai yra katalikiška šalis, todėl Kalėdos čia tokios pat svarbios, kaip ir Lietuvoje. Parduotuvės Filipinuose kalėdiškai pradėjo puoštis dar rugpjūčio pabaigoje, o likus mėnesiui iki šventės – išpuošti namai, kiemai, mokyklos.
Mūsų vaikai lanko privačią mokyklą ir čia vyksta toks pats lapelių su vardais traukimo procesas bei dovanėlių keitimasis. Taip pat organizuojami kalėdiniai vakarėliai, kuriuose vaikai rodo savo sukurtus pasirodymus, dainuoja, groja.
Darbuotojai Filipinuose taip pat tikisi dovanų iš savo darbdavių, dažnai rengiamos ir kalėdinės šventės, kuriose svarbiausias akcentas yra gausus vaišių stalas, o jo viduryje – keptas paršiukas. Be šio patiekalo filipiniečiai neįsivaizduoja švenčių. Be to, čia šventės neapsieina be muzikos, karaoke ir viskas įprastai vyksta lauke.
– Gyvenant nuolatinėje vasaroje, ar nepasiilgstate Lietuvos žiemos?
– Labiausiai pasiilgstame Lietuvoje likusių artimųjų. Tiesa, kartais vaikai pasvajoja rogutėmis nusileisti nuo kalno, pasivolioti sniege ar pastatyti sniego senį, tačiau visada sakau, jog reikia džiaugtis ir vertinti tai, ką turime šiuo metu. Dabar turime tikrą vasarą visus metus, tad ja ir reikia džiaugtis, o gal ateis laikas, kai visus metus džiaugsimės žiema?
