Aplinkos ministerija prognozuojama, kad Lietuvos paviljone per „Expo 2012“ turėtų apsilankyti maždaug milijonas žmonių.Pasaulinė paroda „Expo 2012“ Pietų Korėjos Jeosu mieste atidaroma jau šį šeštadienį.
Paroda vyks tris mėnesius – iki rugpjūčio 12-osios. Joje dalyvauja 106 valstybės ir 10 tarptautinių organizacijų.
Pagrindinė parodos tema – gyvieji vandenynai ir pakrantės. Ir dėl aplinkosaugos temos, ir dėl ankstesnės patirties rengiant Lietuvos pristatymą pasaulinėse parodose Vyriausybė ir šį kartą organizuoti mūsų šalies ekspoziciją pavedė Aplinkos ministerijai, kuriai ši „Expo“ jau yra penktoji.Lietuvos ekspozicija „Expo 2012“ buvo kuriama siekiant parodyti Lietuvą kaip gintaro kraštą. Lietuvos paviljonas pagal architektų Mečislovo ir Martyno Valevičių sumanymą įrengtas taip, kad lankytojai pasijustų didelio gintaro viduje – tarsi inkliuzai.
Ekspozicijos erdvė padengta gintaro tekstūrą primenančia puošyba, o šviečiančios plokštumos skleidžia monochrominę geltoną šviesą, suteikiančią išskirtinį šios erdvės pojūtį.
Paviljone lankytojai galės susipažinti su Baltijos gintaro atsiradimo istorija, pamatyti keliasdešimt Palangos gintaro muziejaus ir privačių kolekcininkų saugomų unikalių inkliuzų ir kitų įvairiausių gintaro eksponatų, meno dirbinių.
Per iš viršaus į lankytojus žvelgiančias angas jie išvys Kuršių nerijos, Trakų, Kryžių kalno ir kitų išskirtinių mūsų gamtos ir kultūros paveldo objektų vaizdus.
Antrajame paviljono aukšte eksponuojamos aštuonios Lietuvos fotografų darbų ekspozicijos, susijusios su parodos tematika. Be pagrindinės ekspozicijos, lankytojai galės susipažinti su svarbiausiais Lietuvos verslo, aplinkosaugos, žemės ūkio, turizmo, jūrų transporto, literatūros ir kitų sričių laimėjimais.
Dvylika lankytojus pasitinkančių gidų vilkės originalia dizainerių Jolantos Rimkutės ir Ievos Ševiakovaitės sukurta apranga – juodo lino drabužiais, papuoštais Lietuvos paviljono logotipu.
Logotipu pasirinktas dizainerės Kotrynos Zilinskienės sukurtas gintarinio amuleto iš vadinamojo Juodkrantės lobio ir archajiško bangelių rašto piešinys. Pasak autorės, jis užkoduoja lobio iškėlimą iš Kuršių marių gelmės, lietuvišką gintarą, išmetamą jūros bangų, ir „baltišką“ saulę, tekančią virš Baltijos jūros.
Gintaras su inkliuzu pavaizduotas ir ant paviljono fasado, o įėjimas apipavidalintas sendinto medžio stilizuotomis, Juodkrantės lobį primenančiomis figūrėlėmis. „Atgaivintas“ neolito laikų amuletas iš Juodkrantės lobio pasirinktas paviljono talismanu.
Juodkrantės lobis buvo surinktas 1860–1881 m. Kuršių mariose 0,65 km į šiaurę nuo Juodkrantės. Manoma, kad jo dirbiniai galėjo būti atplauti per prataką, buvusį to meto Kuršių nerijoje, iš Sembos pusiasalio akmens amžiaus gyvenviečių.
Lietuvos paviljonas yra Tarptautiniame paviljone, Atlanto vandenyno grupėje. Lietuvos kaimynai iš vienos pusės – Kazachstanas ir Argentina, iš kitos pusės – Prancūzija ir Italija.
