Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išleido įspėjimą dėl Europoje plintančio Vakarų Nilo viruso, kuris, skleidžiamas uodų, gali baigtis mirtimi.
Mirė 22 žmonės
Sveikatos apsaugos organizacijos pranešė apie smarkų Europoje registruotų atvejų pagausėjimą – nuo infekcijos, kuri sukelia stiprų karščiavimą, galvos skausmą, pykinimą ir vėmimą, jau mirė 22 žmonės.
Šiuo virusų užsikrėtę žmonės gali būti gydomi intraveniniais skysčiais bei kvėpavimo pagalba, tačiau nuo užsikrėtimo apsaugoti galinčios vakcinos nėra.
Ši liga plinta per uodų įkandimus, kuriais prieš tai buvo įkandę užsikrėtusiems paukščiams, ir tuomet perduoda užkrėstą kraują žmonės, jiems įgeldami.
Ankstyvas pereinamas metų laikas
Pasak sveikatos apsaugos organizacijų, pastaraisiais metais šio viruso atvejų Europoje drastiškai padaugėjo dėl ankstyvo pereinamojo metų laiko ir Europoje vyraujančio karšto oro – temperatūros siekė net 48 laipsnius.
Visoje Europoje buvo užregistruotas 401 autochtoninis žmogaus Vakarų Nilo viruso infekcijos atvejis - tai gausybė simptomų neturinčio viruso užsikrėtimų.
Daugiausia atvejų registruota Serbijoje (126), Italijoje (123), Graikijoje (75), Vengrijoje (39) ir Rumunijoje (31).
Visose šiose vietovėse ligos atvejų buvo aptikta ir anksčiau. Nors liga gali neturėti jokių simptomų, Vakarų Nilo encefalitu ar meningitu arba Vakarų Nilo poliomielitu, sunkia infekcijos atmaina, užsikrėtusieji stipriai karščiuoja, skundžiasi sustingusiu kaklu, gali pasireikšti stuporas, dezorientacija, koma, drebulys, konvulsijos, raumenų silpnumas ir paralyžius.
Vakcinos nėra
Šiuo virusų užsikrėtę žmonės gali būti gydomi intraveniniais skysčiais bei kvėpavimo pagalba, tačiau nuo užsikrėtimo apsaugoti galinčios vakcinos nėra.
Pirmą kartą žmogui Vakarų Nilo Virusas diagnozuotas Vakarų Nilo apylinkėje Ugandoje 1937 metais, moteriai.
Vėliau virusas rastas 1953 metais Nilo deltos regiono paukščiuose.
Žmogaus užsikrėtimai Vakarų Nilo virusu dabar skirtingose šalyse registruojami jau daugiau nei 50 metų.
