Turizmo ekspertė Roberta Vološinaitė pasakoja apie ankstyvų atostogų privalumus, o medikė Laura Pilvinytė primena vitamino D naudą ir įspėja, kada verta saulės pasisaugoti bei kaip tai daryti.
Vitamino D trūksta pusei planetos
„Vitamino D žmogus gali gauti dviem būdais: su maistu arba būdamas saulėje – tuomet šį vitaminą gamina pats organizmas. Tačiau nepaisant paties organizmo gebėjimo apsirūpinti vitaminu D, daugiau nei pusei pasaulio gyventojų jo trūksta! Tai ypač aktualu šiaurinėms valstybėms (prie kurių šiuo atveju galima priskirti ir Lietuvą), kur stinga saulėtų dienų“, – pasakojo L. Pilvinytė.
Pasak medikės, nors vitamino D poveikis vis dar tiriamas, tačiau jau dabar neabejojama jo svarba kaulams bei mineralų apykaitai. Vis labiau gilinamasi ir į galimai teigiamą vitamino D poveikį širdies ir kraujagyslių, autoimuninių, onkologinių, infekcinių ligų ir net psichikos sveikatos sutrikimų atvejais.
Poilsiautojai vengia spūsčių
Kol mokslininkai įrodinėja tai, kuo liaudies patirtis ir išmintis niekuomet neabejojo – saulės nauda žmogui – tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovai fiksuoja augančius pavasarinių kelionių pardavimus.
„Manome, kad prie populiarumo tradiciškai prisideda pavasarinės, Velykų, moksleivių atostogos, – sakė įmonės Mokymų centro vadovė R. Vološinaitė. – Dar viena ankstyvesnių atostogų paklausos priežastis – vis daugiau žmonių stengiasi išvengti vasarą, t. y. pagrindiniu atostogų periodu, susidarančių didžiausių atostogautojų srautų, taip pat ir lietuviams neįprasto karščio, todėl populiarėja ne tik pavasario, bet ir rudens atostogos“.
Pavasarinei saulės medžioklei – pasiruošę
Balandį, gegužę prie Viduržemio juros ar Atlanto vandenyno įsikūrusiuose kurortuose dieną temperatūra siekia 20–25 laipsnius šilumos. Pavasarį atostogauti tinkamiausios kelionių kryptys – puikiais šviesaus smėlio paplūdimiais garsėjanti Kanarų sala Fuerteventūra, kurioje galima ir tiesiog tysoti paplūdimyje, ir užsiimti aktyviomis vandens pramogomis; Kipras, į kurį, sakoma, pavasaris ateina anksčiausiai Europoje dėl nuo netoliese esančio Afrikos žemyno atkeliaujančio tropinio klimato; taip pat pietiniai Turkijos kurortai Antalija, Alanija, Bodrumas, Kemeras ir kiti.
Pasak R. Vološinaitės, šiluma iškart po žiemos – tai per fizinius potyrius ateinantis kūno ir sykiu psichologinis atsipalaidavimas: „Pusę metų tik traukėmės, gūžėmės į save saugodamiesi šalčio, rengėmės daugybe sluoksnių drabužių. O pietų kurorte atsipalaidavimas ateina kartu su malonia šilumos banga vos tik išlipus iš lėktuvo ir įsispyrus į šlepetes basomis“.
Vis dėlto neaišku, ar geros mūsų savijautos kaltininkas pietuose yra šiluma, ar vitaminas D.
„Kai kurios šalys masiškai deda vitamino D papildus į įvairius maisto produktus (pvz., pieno), bet jei tik yra galimybė daugiau laiko praleisti saulėje, kodėl gi tuo nepasinaudojus, – sakė D. Pilvinytė. – Nors tiesioginė vitamino D įtaka gerai savijautai, psichikos būklei dar nėra įrodyta, bet mes juk visi jaučiam, kaip mus veikia šiltos, saulėtos dienos ir nerūpestingas poilsis. Ar tai vitaminas D, ar kitos priežastys – neaišku, bet rezultatas vienareikšmiškai teigiamas“.
Pavasaris priklauso vaikams ir senjorams
Nors daugiausia turistų srautų viso pasaulio kurortai sulaukia būtent kalendorinę vasarą, nepaisant nemenkų karščių, vis dėlto kai kurioms žmonių grupėms pavasario atostogos yra žymiai tinkamesnės vertinant ne tik „patinka nepatinka“, bet ir sveikatos kriterijumi. „Didelių karščių vertėtų pasisaugoti visiems, tačiau labiausiai pažeidžiami yra senjorai ir maži vaikai, taip pat kūdikiai. Ir ne tik dėl gręsiančių odos nudegimų (mažų vaikų oda gali nudegti labai greitai!) – žymiai dažniau jie tiesiog perkaista.
Kūdikių, mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra gerai išsivysčiusi, esant dideliems karščiams ar kaitriai saulei jie gali greitai gauti šilumos smūgį. Tuo tarpu senjorams kaitra pavojingesnė jei yra diagnozuoti chroniški susirgimai, pvz., širdies ir kraujagyslių ligos. Tokiais atvejais vertėtų vengti kūnui nekomfortabilios temperatūros. O jeigu kaitra didelė, per pačius karščius patariama mažiau laiko leisti lauke ir tiesiog kelias valandas pasnausti – po pogulio miegelio jausitės ir žvalesni, ir gražesni“, – patarė L. Pilvinytė.
„Tez Tour“ atstovė R. Vološinaitė pastebi, jog pavasarį vasariška šiluma jau viliojančios šalys gana patogiai ir greitai pasiekiamos tiesioginiais skrydžiais, todėl kelionės pernelyg neapsunksta nei senjorams, nei keliaujantiems su vaikais.
Pirmos maudynės – tik po pirmo griaustinio?
Nei, griaustinio, nei pirmų žaibų nereikia laukti jei jūs – pietinių valstybių kurorte. Jau pavasarį vandens temperatūra čia įšyla iki lietuviams priimtino 20–21 laipsnio. Matuojant mūsų, t. y. Baltijos jūros, standartais, 20–21 °C tai jau yra šiltas vanduo, kuriame maudytis ne tik galima, bet ir smagu.
„O tie, kurie mėgsta dar šiltesnį vandenį, visuomet gali rinktis šildomus viešbučių baseinus po atviru dangumi“, – sakė pašnekovė.
Saulės dozė: gerai kai ne per daug
Tiesa, nereikia pamiršti, kad džiaugsmą, atgaivą teikiančios bei vitaminu D mūsų organizmus aprūpinančios saulės kartais reikia ir pasisaugoti – net ir pavasarį. Iškart iš po žiemos išvykus į pietų šalis, kuomet prie saulės priprasti dar nesuspėta, atsiranda didesnė tikimybė ne tik perkaisti, bet ir gauti saulės smūgį.
„Viešbučiuose dažnai siūlomos sporto treniruotės, kurios pavasarį jau vedamos tiesiog lauke, po atviru dangumi. Pakankamai dažnas atvejis – pirmomis dienomis pietiniuose kurortuose galima gauti saulės smūgį būtent sportuojant, mat žmonės būna įsijautę į tai, ką daro, stengiasi prisitaikyti prie tempo, neatsilikti, todėl, jei galva nepridengta, net sunku laiku pastebėti, jog saulės spinduliai – per stiprūs, per taiklūs ir jų – tam kartui jau per daug“, – sakė R. Vološinaitė.
„Tiesioginių spindulių patartina pasisaugoti visiems – ne tik vaikams ir senjorams. O ypač – per patį vidurdienį, kuomet saulė – aukštai zenite. Tuomet patartina daugiau laiko praleisti pavėsyje, taip pat būtina naudoti kremus su apsauga nuo saulės spindulių (SPF).
Vaikams ir itin šviesios odos savininkams derėtų rinktis kremus su aukštu SPF (30-40), tačiau nereikia persistengti! Prieš metus publikuotas švedų mokslininkų tyrimas įrodė, jog nuolatinis saulės vengimas ne tik kad neprideda sveikatos, bet yra žalingas“, – perspėjo medikė. Jos teigimu, viską reikia daryti su saiku – taip pat ir mėgautis saule.
