Dermatovenerologė A. Dumbliauskienė atkreipia dėmesį, kad probleminę odą, linkusią į spuoguotumą, turintys žmonės turėtų naudoti tik vienkartines medicinines kaukes pandemijos metu:
„Kaukės gali sukelti odos šutimą ir drėkimą. Tiesiog veidas sušunta ir jeigu oda yra riebesnė, galime sukelti spuoguotumą. Jeigu turite probleminę odą, kuri yra linkusi į spuogus, jokiu būdu negalima nešioti ne vienkartinių kaukių. Tų kaukių, kurios yra medžiaginės, bet kokiu atveju puikiai neišplausite. Jei jūsų oda probleminė, dėvėkite tik medicinines vienkartines kaukes.“
Gydytojos teigimu, taip išvengiama nešvarumų dėjimo prie veido, taip pat sutaupoma laiko, kai nereikia galvoti kaip dažnai ir kaip plauti daugkartinę kaukę.
„Reikia mokyti žmogų, kad tą kaukę reikia plauti, ir pagal taisykles, ji turėtų būti plaunama ne vieną kartą per dieną. Tokiu atveju tikrai daug paprasčiau įsigyti vienkartines kaukes ir jas keisti, nes nuo to priklauso kokia flora susikaups ant veido. Jeigu mes normaliai neišplausime kaukės ir vėl ją dėsime prie veido, mes ne tik, kad negerinsim odos būklės, bet dar ir pabloginsim. Viena iš taisyklių – nepagailėti savo veidui normalios vienkartinės kaukės", – paaiškina pašnekovė.
Jei vis dėlto atsirado spuogai ar pūliniai, gydytoja griežtai draudžia juos spausti ar krapštyti, nes taip galime tik pabloginti situaciją.
„Jeigu yra spuogas reiškia yra ir uždegimas, o uždegimas gali plisti, tai yra labai svarbi taisyklė, geriau laiku malšinti ir stabdyti“, – sako A. Dumbliauskienė.
Spuogelių atsikratyti galima ir namų sąlygomis
Gydytoja pastebi, kad tam tikrais atvejais spuogų atsikratyti kartais galime ir namų sąlygomis: „Patys galime susitvarkyti, kai uždegimas neplinta, tai yra lokaliai atsiradusi problema ir nereikia gydytojo įsikišimo.“
A. Dumbliauskienė dalinasi patarimais, kaip atsikratyti pavienių spuogų: „Galima žaliosios arbatos nuovirą pasidaryti, su juo galima pasivalyti veidą.“
Taip pat dermatovenerologė atkreipia dėmesį į arbatmedžio aliejų, spuogams naudoti reikėtų jo tirpalą, o ne koncentratą, nes su šiuo galime nudeginti odą, ypač jei ši yra alergiška. Aliejus turi stiprų kvapą ir tirpalu tepti galima tik patį spuogą.
Vis dėlto, jei matome, jog patys spuogų neatsikratysime, šie plinta, geriausias sprendimas – pasikonsultuoti su gydytoju.
Gydytojos teigimu, atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, oda pradeda sausėti nepriklausomai nuo savo tipo. A. Dumbliauskienė atkreipia dėmesį į odos dehidratavimo požymius: „Tai ne tik diskomforto pojūtis veide, bet ir atsiranda raudimas, rausvi plotai, pleiskanojimas, šerpetojimas.“
Šaltuoju sezonu suplonėjusį apsauginį odos sluoksnį galime to net nežinodami nuplauti. Dermatovenerologė teigia, jog ilgas stovėjimas po karšto vandens srove ar ilgas gulėjimas vonioje, gali neigiamai paveikti mūsų odos būklę.
„Gali neužtrukti, kai pamatysime sausas, pašerpetojusias vietas ant sprando, pečių, žąsto šoninių paviršių. Tai reiškia per daug stovėjimo po karšto vandens srove ir tą galima pamatyti pagal bėrimų lokalizaciją“, – pastebi A. Dumbliauskienė.
Išgeriamas vanduo nebūtinai sudrėkins odą
Gydytoja kartais susiduria su situacija, kai pacientai išgeria gana daug vandens, tačiau oda išlieka sausa. „Jūs galit ir 5 litrus vandens per dieną išgerti, tačiau jei oda stipriai dehidratavo, tik to neužteks“, – teigia dermatovenerologė.
Jos teigimu itin daug drėgmės praradusią odą drėkinti reikėtų ir išoriškai: „Ko gero reikėtų paminėti, kad mitas, kad vasarą odą reikia drėkinti, o žiemą maitinti yra seniai paneigtas ir tikrai tai nėra absoliuti taisyklė.“
A. Dumbliauskienė dalinasi paprastu patarimu: „Net jeigu uždėsite kaukę iš agurkų ir tai jau bus gerai.“ Gydytojos manymu nebūtina pirkti skaniai kvepiančių, gražiai įpakuotų kremų. Specialistų rekomenduojamos prekės galbūt neturės gražių pakuočių ar flakonėlių, tačiau dermatovenerologės teigimu, šiuose produktuose bus svarbiausi ingredientai specialiai pritaikyti mūsų odai.
Kaip išsirinkti tinkamas priemones?
Svarbiausia taisyklė renkantis priemones yra atsižvelgti į savo odos tipą. Gydytoja A. Dumbliauskienė riebius ir sunkios tekstūros kremus rekomenduoja tik sausą odos tipą turintiems žmonėms. Gydytoja juokauja: „Bet kokia oda mėgsta riebų kremą, kaip aš vadinu – tortą. Kas gi nemėgsta torčiuko. (juokiasi) Tačiau ne kiekvienai odai galima to torto pasiūlyti, nes jei bus per sunkus kremas, jis laikysis ant paviršiaus, blizgės.“
Todėl dermatovenerologė riebią ar mišrią odą turintiems žmonėms rekomenduoja rinktis lengvesnės tekstūros drėkinantį kremą. Toks kremas rekomenduojamas ir nežinantiems koks vis dėlto yra jų odos tipas. Gydytojos manymu, su tokiu kremo pasirinkimu niekada neprašausite.
Atkreipkite dėmesį į dezinfekantą
A. Dumbliauskienė apgailestauja, kad neturi stebuklingo patarimo, kad dezinfekcinis skystis nesukeltų odos erzinimo. Tačiau atkreipia dėmesį į kelias svarbias taisykles, kurių laikantis galima sumažinti sudirginimo riziką. Bene svarbiausia taisyklė yra atkreipti dėmesį į naudojamą dezinfekantą:
„Yra skirtas skystis paviršiams ir yra skirtas odai dezinfekuoti. Jei rankas dezinfekuosite skysčiu, kuris skirtas stalui, tai ilgai netrukus sulauksite reakcijos iš odos.“
Antra taisyklė yra rankų tepimas kremu bei švelnių prausiklių naudojimas. „Lygiai taip pat, kaip dėl dantų valymo du kartus per dieną nekyla ginčų, taip ir jei turite linkusią į bėrimus odą, jeigu jūs jos neprižiūrėsite ir netepsite atstatomuoju, drėkinančiu kremu du kartus per dieną – niekada neturėsite malonių rankų“, – teigia gydytoja.
Ji taip pat pastebi, kad ant sausų, neprižiūrėtų rankų užteptas dezinfekantas duos apie save žinoti. Taip pat verta pasvarstyti, ar tikrai mums reikia taip dažnai dezinfekuoti rankas. A. Dumbliauskienės teigimu, jei nekontaktuojame su išore, sėdime namuose, užtenka rankas nusiplauti neagresyvios sudėties muilu.
