Į šiuos ir kitus klausimus TV3 televizijos laidoje „Tėvų darželis“ bandė rasti atsakymus vedėjai Žygimantas ir Dovilė Stakėnai. Jiedu kalbino socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusią tris vaikus auginančią Lipnių šeimą – Simoną, Mindaugą, tinklaraštininkę Agnę Juškaitę, kuri moko vaikus, kaip saugiai elgtis internete ir psichologę Jūratę Bortkevičienę.
Nužiūrėjimų nebijojo
Simona Lipnė savo trynukų nuotraukas kelti į soc. tinklus pradėjo, kai vaikams buvo vos keli mėnesiai. Moteris sako, kad pirmuosius mėnesius sekėjai galėjo pamatyti tik vaikų kojytę ar rankytę, tačiau vėliau nusprendė, jog vaikų veidai bus jos „Instagram“ platformoje.
„Vėliau pasitarę nusprendėme, kad nėra kažkokios prasmės slėpti. Juk vaikai mūsų gyvenimo dalis. Mes nusprendėme, kad neslėpsime ir pradėsime juos visiems rodyti. Galima sakyti, kad taip gavosi natūraliai“, – tikina trynukų mama.
Herkaus, Emilijos ir Patricijos tėvai sako, kad minčių, jog negera akis gali nužiūrėti jų vaikus per nuotraukas nebuvo.
„Kiek pastebėjau, kad tie, kurie slepia, vėliau vis tiek atsiskleidžia. Ištveria kokį mėnesį arba du, kartais metus“, – sako mažųjų trynukų tėtis Mindaugas.
„Kartais būna ir taip, kad net pakrikštijus vaikus ir keliant krikštynų akimirkas slepia veidus. Manau, kad net jeigu slėpsi vaikų veidus, juos lygiai taip pat nužiūrėti gali tiesiog einant gatve“, – antrina Simona.
Šeimos veikloje dalyvauja ir vaikai
Šeima turi nemažą armiją gerbėjų socialiniuose tinkluose. Simona gali pasigirti 83 tūkst. sekėjų, o Mindaugas – 12 tūkst. sekėjų „Instagrame“. „Youtube“ platformoje jų vaizdo įrašų laukia 8 tūkst. žmonių, o „Facebook“ – 6 tūkst. sekėjų.
Moteris priduria, kad jie yra sukūrę ir tinklaraštį, kuriame dalinasi savo kasdienėmis patirtimis.
„Mes vis tobuliname ir didiname tas erdves, kur mes dalinamės savo gyvenimu. Žmonės tuo domisi, todėl ir mūsų rezultatai yra labai geri, ir mums sekasi. Tai rodo ir reklamų užsakovai, atsiliepimai, pardavimai. Todėl ir savo verslą sukūrėme.
Taip, tai yra mano darbas. Turiu įmonę, išrašinėju sąskaitas, pasirašinėju sutartis. Į mane kreipiasi įmonės. Tai nėra kažkokia užklasinė veikla. Tai pagrindinis mano darbas“, – sako Simona.
Visoje Lipnių šeimos veikloje dalyvauja ir vaikai. Mindaugas teigia, kad prie visos naudos visada būna ir žalos. Vyras sako, kad normalu, jog turint visą armiją sekėjų patiksi ne visiems ir bus tų, kurie linkės ne tik gero.
„Dauguma tų komentarų yra iš to vadinamo pavydo. Tikrai ne iš laimės tai žmonės sako ir ne dėl to, kad jiems gera ar nenorėtų, kad pas juos taip būtų. Mes visada sakome, kad prieš pradėdama „Instagram“ veiklą negalvojau, kad mano vaikai bus taip aprūpinti nuo galvos iki kojų viskuo.
Aš dabar labai laiminga, kad mes visi kartu galime suteikti viską, ką tik galime jiems suteikti. Ne tik jiems, bet ir sau. Mes ir toliau vystome savo brandą, plečiamės ir turime labai didelių planų“, – sako Simona.
Fotografuotis nevers
Moteris priduria, kad viską daro dėl savo vaikų, nes vėliau galės jiems palikti verslą, kurį sukūrė laikydami juos ant rankų.
Trynukų mama sako, kad jeigu atėjus laikui vaikai fotografuotis nebenorės, jie nevers jų to daryti.
„Juk nepririši jų prie kėdės ir nepriversi. Kaip aš sakau, kad viskas nesibaigia. Man kažkada sakė, kad kai mano vaikai išeis į darželį, būsiu nebeįdomu. Kai jie išėjo į darželį, per porą mėnesių priaugo 30 tūkst. sekėjų. Taip yra, kad mes ne tik vaikais auginame soc. tinklus“, – sako moteris.
Mindaugas priduria, kad iš tikrųjų ne viskas jų gyvenime baigiasi ta socialine erdve, o turi ir kitokių veiklų: mokosi, dirba.
Vaikai interneto veikėjus laiko draugais
Tinklaraštininkė Agnė Juškaitė mokyklose veda paskaitas mokiniams, apie tai, kas baisaus gali laukti internete. Moteris sako, kad dauguma soc. tinklų ir yra sukurtų būtent taip, kad juose būtų galima dalintis informacija, tačiau kartais tie vaikai, kurie atėjo į pasaulį jau karaliaujant „Facebook“ nežino, ko gali tikėtis. Kartais nežino ir jų tėvai.
„Vienas svarbus dalykas apie ką būtinai reikia kalbėti yra internetinis bendravimas, nes čia atsiranda didžioji patyčių tema, čia egzistuoja anonimiškumo faktorius. Tai reiškia, kad BET KAS gali būti visai kitas (žmogus) nei dedasi internete.
Vaikai iki 5 klasės aklai tiki viskuo, ką išgirsta internete. Ypatingai tas jų tikėjimas yra pavojingas, kai į ekraną ateina žinomi žmonės. Kalbame apie žinomus atlikėjus, aktorius Lietuvos, taip pat influencerius. Kai mes kalbame apie paauglius, kurie jau yra vyresni, kai jie mato kažkokį pasikartojantį veidą internete, leidžia laiką žiūrėdamas į jį, komentuoja. Jis susikuria ryšį su juo ir pradeda tą žymų žmogų laikyti savo draugu. Todėl jam atrodo, kad tas žinomas veidas negali būti priešiškas“, – nurodo A. Juškaitė.
Ji pateikia pavyzdį, kad jai per 5 metus veiklos teko susidurti su 100 žinučių, kai pakankamai jauni vaikai siunčia jai žinutes su tokia informacija kaip: jų gyvenamasis adresas, jų šeima, jų šeimos asmeninės detalės, pavyzdžiui, tėvų darbo vieta, ką jie veikia namie, mokyklos adresai, pamokų laikas, kvietimai susitikti.
Agnė į tokias gaunamas žinutes neatsakinėja. Vaikai patys pateikia tokią informaciją, nes jie pažįsta ją iš interneto.
„Gerai, kad tokią informaciją jie man siunčia asmenine žinute. Bet kartais pasitaiko, kad tokios informacijos būna ir po vaizdo įrašais internete, kur informaciją mato tūkstančiai: „Aš gyvenu ten ir ten, mano mokykla ten ir ten, aš ten būsiu tada. Ateik pas mane aš tavo didelė fanė“. Žinoma, aš niekur neisiu, bet jeigu ten nueis 1 iš 1000 žmonių, kuris turės negerų kėslų. Tada ir suprantame, kokia rizika“, – pasakoja specialistė.
Kalbėkite apie pavojus internete
Moteris sako, kad sprendimo būdas yra tik vienas – reikia kalbėtis. Tačiau tėvams negalima sakyti, kad internete gaudosi prasčiau nei vaikai, nes taip jų atžalos praranda autoritetą. Reikia vaikus išmokyti paprasčiausiai, kas yra pagarba kitiems, etiketas, bendravimo principai ir apie tai galima šnekėti neišmanant informacinių technologijų.
„Taip pat yra ženklai, kurie rodo, kad vaikas jau nuklydo socialiniuose tinkluose ne į tą pusę, patiria patyčias arba yra tas žmogus, kuris kuria patyčias. Pirminiai ženklai yra patys paprasčiausi. Jeigu jūsų vaikas pradeda jūsų vengti, kai yra įsijungęs kompiuterio ekraną, telefoną ar plančetę, ar išjungia puslapius jums įėjus į kambarį.
Jeigu vaikas tampa irzlus ir susierzinęs, kai jūs kalbate apie jo veiklą prie kompiuterio ar sukiojatės aplinkui. Nekalbu apie tai, kad jeigu vaikas staiga puola į depresyvumą, staiga tampa piktybinis, reiškia, kad jį kažkas skriaudžia“, – nurodo ji.
Internete įžeisti paprasčiau
Psichologė Jūratė Bortkevičienė sako, kad svarbiausia, jog į internetą keliamomis vaikų nuotraukomis nebūtų kaip nors pažeidžiamos vaikų teisės.
„Reikia pagalvoti, ar tokioje padėtyje nufotografuotas suaugęs norėtų, jog tokios nuotraukos būtų socialiniuose tinkluose. Kol nėra įžeidžiamas vaikas, kol jo nepažeidžiam, aš asmeniškai nematau nieko blogo“, – sako specialistė.
Moteris sako, kad per vėlu kalbėti su vaikais apie pavojus ir patyčias socialiniuose tinkluose tuomet, kai jie patys gali prisijungti prie to. Reikia anksčiau pradėti kalbėti, kas yra patyčios, kodėl tyčiojamasi. Kodėl atsiranda patyčios socialiniuose tinkluose? Už akių yra drąsiau sakyti kažką negatyvaus negu į akis.
„Labai svarbu mokyti vaiką nepašiepti kitų, nežemintų kitų ir patiems nenaudoti patyčių“, – priduria psichologė.
Specialistė sako, kad socialiniai tinklai įtaką daro ne tik vaikams: žmogus gali pradėti norėti to, ko neturi pats. Taip pat nors yra daugiau galimybių bendrauti, atsiranda ir daugiau galimybių nuleisti garą.
Nekurkite soc. tinklų jaunesniems nei 13 metų
Psichologė priduria, kad nepaisant to, jog pasaulyje gausu tinklaraštininkų, kuriems yra vos 6-8 metai, reikia su vaikais kalbėtis, kad socialiniai tinklai yra skirti nuo 13 metų.
„Kartais patys tėvai pasako, kad įvestų vyresnį amžių, nes patogu vaiką turėti socialiniuose tinkluose. Tačiau mes taip jį mokome pažeisti taisykles ir įstatymą. Aš nemačiau, kad kažkuriam 14-mečiui ar 15-mečiui leistų išlaikyti teises. Nes negalima ir yra tokia taisyklė. Nors 15 metų tu gali mokėti vairuoti, būti tinkamo ūgio, bet turbūt ne veltui yra nustatytas amžius, kada atsiranda ir kitoks atsakomybės jausmas.
Socialiniams tinklams ne veltui yra nustatytas amžius, kada lengviau vaikui priimti tuos socialinius tinklus ir kas juose vyksta. Vaikai lengvai pripranta prie visų „like“. Nereikia net vaikų. Suaugę pradedi galvoti: „Tu nepa‘like‘inai manęs. Kodėl?“. Jeigu suaugusius taip veikia „like“ paspaudimai, tai įsivaizduokite, kaip tai veikia vaikus, kurie nesulaukia tų „like“.
Jeigu paauglė mergaitė įdeda nuotrauką, kurioje yra apsinuoginusi ir sulaukia daug patinka paspaudimų, ji supranta, kad toks turinys skatina kitus ją matyti ir vertinti pagal tai. Vaikai dar nėra tokie brandūs, kad atskirtų tam tikrus dalykus. Todėl reikia mokyti vaikus, kad socialiniai tinklai nebūtinai yra tiesa, o tai, ką turi kiti, nebūtina turėti ir jums, ar ką moka kitas, nebūtinai turi mokėti tu“, – sako psichologė.
Tačiau viskas nėra tik juoda. Specialistė nurodo, kad soc. tinklai yra puiki vieta, kurioje galima pasidalinti knygų rekomendacijomis, motyvuoti judėti ar mokytis. Taip pat įmanoma atrasti daugybę dalykų, kurie bus naudingi ir vaikams, ir tėvams. Tačiau reikia žiūrėti, kad turinys kuriuo dalinatės nebūti pašiepiantis kitus.
