Po „ekologiškos gyvenvietės“ iškaba gali slėptis bet kas: hipių bendruomenė, sentikiai, bitininkai, neapdorotą maistą valgantys žmonės arba keistuoliai, susibūrę į kaimelį. Be to, be visų šitų keistenybių dažnai ekologiškos gyvenvietės save vadina mažuoju rojumi, su SPA, jogos pamokomis ir kitais privalumais.
Tačiau iš tiesų ekologiška gyvenvietė pirmiausia reiškia tai, kad bandoma sumažinti gamtos išteklių naudojimą. Persikėlimas į tokią gyvenvietę – rimtas žingsnis, todėl būtina suprasti, ar esate jam pasirengę. Žurnalas „Forbes“ išrinko aštuonias ekologiškas gyvenvietes, kuriose galite praleisti šią vasarą.
Dyssekilde ekokomuna (Danija)
Šios ekologinės bendrijos istorija prasidėjo 1987 metais, kai dešimt žmonių išpirko 13 ha buvusių bulvių laukų tam, kad kurtų ekologišką gyvenvietę. Nuolat šioje bendrijoje gyvena apie 200 žmonių. Namai gyvenvietėje pastatyti iš natūralių, dažnai perdirbtų medžiagų.
Gyvenvietėje kas dvejus metus renkama taryba, prižiūrinti gyvenimą joje. Čia gyvenama taupant išteklius, išnaudojant atsinaujinančią energiją, gyventojai patys perdirba šiukšles. Automobiliams į šį kaimą įvažiuoti draudžiama, nors čia ir yra nedidukė automobilių stovėjimo aikštelė. Ji naudojama tik tada, kai kaimui reikia medicininės pagalbos arba kai į kaimą reikia pristatyti didelius krovinius.
Dyssekilde galite apsigyventi arba nusipirkti nekilnojamojo turto.Namas čia kainuotų apie 110 tūkst eurų, o nario mokestis – apie tūkstantį eurų. Beje, nuomos kaina derinama su kiekvienu atskirai.
Bellavista gyvenvietė (Kosta Rika)
Ši gyvenvietė įkūnija vaikiškas svajones gyventi namelyje medyje. Čia yra viskas: džiunglės, kalnai, nuo kurių Ramusis vandenynas pasiekiamas ranka. Be to, čia šalia yra ir du nacionaliai parkai – Piedras Blancas ir Corcovado.
Iš pradžių gyvenvietę įkūrė susidomėję draugai, tačiau vėliau buvo nuspręsta priimti ir kitus, susidomėjusius netradiciniu gyvenimo būdu. Specialistai naujakuriams padeda išsirinkti medį ir nusako, kiek statybos kainuos. Kainos labai įvairios: yra paprastų gyvenamųjų namų, kurie kainuoja 35 tūkst. dolerių, yra sudėtingų projektų, kurių kainos siekia 150 tūkst. dolerių.
Earthship (JAV)
Gyventi šioje ekologiškoje gyvenvietėje – brangu. Para čia kainuoja nuo 170 iki 300 dolerių, o namas su „žaliuoju“ kampeliu – 195-365 tūkst. dolerių.
1971 metais čia buvo pastatytas pirmasis namas iš perdirbtų alaus skardinių. Naudodamas šiukšles ekoarchitektas Michaelas Reynoldsas sukūrė ištisą gyvenvietę ir pavadino ją „Earthship“. Šis „namas“ naudoja atsinaujinančią energiją, jame galima komfortabiliai gyventi net tada, kai išorėje temperatūra siekia 20 laipsnių šalčio.
