Pastoti Justina labai norėjo ir tai planavo maždaug apie metus. Tačiau vos tik pastojusi, Justina suprato, kad kažkas vyksta kitaip nei planuota.
„Iš karto supratau, kad kažkas yra keista. Nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą labai anksti, o kraujo tyrimų rezultatas rodė didelį skaičiuką, kas privertė pagalvoti, kad laukiuosi dvynukų. Nors artimoje šeimoje, giminėje dvynių kaip ir nėra“, - istoriją pradeda ji.
Vėliau būsimos dvynukų mamos laukė ilgas ir sekinantis nėštumas. Kaip pasakoja pati Justina, pirmas trimestras jai buvo beprotiškai sunkus, per kurį ji daug laiko privalėjo praleisti lovoje.
„Pykino, vemdavau tris-šešis kartus per parą, nieko negalėjau valgyti. Kraujo tyrimai buvo visi geri. Pasibaigus trečiam mėnesiui, pasibaigė visi mano negalavimai“, - sako Justina.
Toliau nėštumas vyko įprastu režimu, o būsimi tėveliai vis stebėjo augantį pilvą. Tiesa, Justina prisimena, kad kartais jos pilvas sukietėdavo, nors ji per daug dėmesio į tai nekreipė, nes gydytojai tikino, jog tai normalu.
Nepagimdžiusi nebeišeis
25-tąją nėštumo savaitę, žiemos pabaigoje, pora išvyko į pajūrį, praleisti čia savaitgalio. Tačiau grįžus namo būsimos mamos laukė nauji išbandymai.
„Viskas buvo gerai, bet grįžus namo, pradėjo šiek tiek teplioti. Pasiskambinus į priimamąjį, mane patikino, kad viskas yra gerai. Tad kartu su vyru nieko ir nedarėme, o netrukus buvo numatyta ir echoskopija. Tad laukėme, o teplioti nenustojo...“, - lemtingų akimirkų pradžią prisimena ji.
O štai ir 26-tosios savaitės echoskopija Justinai ir tapo lemtinga. Į apžiūrą ji kartu su vyru atėjo labai laimingi, nes kaip sako ji, pora labai norėjo pamatyti, kaip sekasi augti dvynukams.
Čia nėštukę apžiūrėjęs gydytojas patikino, kad viskas yra puiku – svoriai abiejų vaisių puikūs, vandenys geri. Tačiau Justina vizito pabaigoje gydytojui užsiminė, kad jai vis sukietėja pilvas, tuomet gydytojas pasiūlė patikrinti moters kaklelį.
Dar dabar Justina prisimena, kaip išbalo gydytojo veidas, atlikus kaklelio apžiūrą. „Jis liepė nejudėti, nesinervuoti, bet nepagimdžius, iš čia nebeišeisiu, nes kaklelis buvo atviras jau 2,5cm!“, - pasakoja ji.
Gimė 25 savaičių
Gydytojas skubiai paskambino į priimamąjį, staiga subėgo kiti gydytojai ir išvežė moterį gimdyklą. O tai, kas dėjosi po to, Justina prilygina kino filmui.
„Mane ruošė gimdymui, nes tikėjo, kad gimdysiu čia ir dabar. Pradėjo leisti kažkokius vaistus gimdymui stabdyti. Tai pavyko. Kovo pirmąją mane paguldė į ligoninę. Gydytojai ir toliau man davė vaistus, kad ištempti kuo daugiau laiko“, - pasakoja ji.
Taip begulint palatoje penkias dienas, kovo 5-tosios naktį Justina pabudo nuo keisto jausmo. „Pajutau, kad kraujuoju. Subėgo visi gydytojai, liepė skambinti vyrui ir mane staigiai išvežė į gimdyklą. Niekas nesuprato iš kur ir kodėl kraujuoju. Vaikai jautėsi gerai, jų tonai ir judesiai buvo geri“, - pasakoja ji.
Kitą dieną gydytojai nusprendė, jog toks kraujavimas yra per daug pavojingas, todėl praplėšus vandenis, Justinai prasidėjo gimdymas, kurio metu visą laiką šalia buvo jos vyras.
Justina pagimdė 795 gramų 34 centimetrų mergytę Amelią ir 970 gramų 35 centimetrų berniuką Hugo. „Tik išgirdau verksmą kaip katinėlių ir juos išnešė... Paskui privežė man parodyti juos inkubatoriuje, leido paliesti ir išvežė į reanimaciją“, - akimirkas vos tik po gimdymo prisimena ji.
Vaikams reikėjo laimingos mamos
Amelia kvėpavo pati, o Hugo prireikė vadinamųjų „ūsiukų“. Mažyliams buvo gelta, todėl kaip sako Justina, jie deginosi po mėlynomis lempomis. „Gydytojai nieko neprognozavo, kalbėdavo tik apie tą dieną. Nesakė, kas gali būti rytoj ar poryt. Visada kartojo, kad gyvenam šiandiena ir viskas ganėtinai stabilu“, - sako ji.
Taip ligoninėje Justina su dvynukais praleido tris mėnesius, iš jų inkubatoriuje naujagimiai prabuvo apie du mėnesius. „Pamenu, kaip laukiau šildymo lovytės etapo.. Kiekvieną dieną nešdavau savo pieną, kuris, tikiu, labai daug padėjo. Kengūruodavome kasdien kartu su vyru“, - šypteli ji.
Pradžioje dvynukams operacijų neprireikė, tik prieš išleidžiant iš ligoninės Hugo buvo atlikta kirkšnies išvaržos operacija. Tačiau ji vėliau komplikavosi.
„Įsimetė infekcija, tad teko dar kartą mažiukui gultis, kad viską išvalytų. Viskas greitai praėjo ir sugijo. Kažkokiu būdu stebuklingai gimus, viskas savaime užsivėrė ir susitvarkė“, - pasakoja Justina.
Visas šis laikas Justinai buvo ypač sudėtingas, bet ją labai palaikydavo jos vyras. „Naktimis paverkdavau, nes prie mažiukų liepė neverkti. Jiems reikėjo laimingos mamos. Pati nesuprantu, kaip ištvėriau šį laiką, šeima labai palaikė. Džiaugėsi kartu kiekvienu mažų vaikiukų pasiekimu“, - sako ji.
Vienas kito ieško akimis
Dabar Hugo ir Amelia – aktyvūs ir linksmi dvimečiai vaikai. Pasak Justinos, jie greitai pasivijo savo bendraamžius, nors iš pradžių prireikė mankštų, masažų ir raidos specialistės apsilankymų namuose.
Dvynukų mama Justina pasakoja, kad jos vaikai išsiskiria savo jautrumu. Pasak jos, visi neišnešiotukai reikalauja daugiau dėmesio. Hugo su Amelia gyvena trikalbėje šeimoje, abu moka suskaičiuoti iki dešimt visomis kalbomis, dainuoja dainas.
„Tarpusavyje sutaria kaip brolis su sese. Pasipyksta, pasimuša dėl žaidimų ar mamos dėmesio, o po to apsisukę vėl draugauja. Ištisai ieško vienas kito akimis... Gražu“, - vaikų ryšiu džiaugiasi ji.
Tik augindami dvynukus tėvai, gali suprasti, ką reiškia savo dėmesį skirti ne vienam, o net dviem vaikams vienu metu. „Sunku, bet džiaugsmo dvigubai“, - šypteli Justina.
Net dviejų neišnešiotukų mama mano, kad tokiomis gyvenimo istorijomis būtina dalintis visuomenėje. „Reikia kalbėti, kad suteiktum vilties panašaus likimo tėveliams, nes žinau, kaip tuo metu yra sunku ir baisu. Pati tuo metu perskaičiau visas istorijas po porą kartų ką tik radau. Tai labai svarbu, nesijauti toks vienas“, - tikina ji.
Ankstukų paroda
Šį mėnesį „Maximoje“ buvo atidaryta neeilinė paramos projekto „Ankstukai“ fotografijų paroda „Auginu Lietuvą“. Nuotraukų herojais tapo mažiausi Lietuvos gyventojai – anksčiau laiko gimę vaikai. Spalvingose fotografijose ankstukai vilki per didelius – savo tėvų – drabužius.
Nuotraukų paroda visiems prekybos centro „Ozas“ lankytojams atskleidė per anksti gimusių mažylių trapumą ir parodė, kaip nelengva, kai pasaulis tau yra per didelis. Paramos projekto „Ankstukai“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė teigia, kad per 25 metus neišnešiotų naujagimių išgyvenimo rodiklis Lietuvoje išaugo beveik penkis kartus.
„Situacija sparčiai gerėja – gimti anksčiau laiko nebėra nuosprendis. Ankstukai, dažnai nesveriantys nė kilogramo, mėnesius praleidžia inkubatoriuose, juose jie auga ir stiprėja, kol tampa gyvu stebuklu. Šiose fotografijose matomi mažyliai – tikri kovotojai, vaikai, išaugę iš mažiausių kruopelių. Norime, kad jų unikalumą pažintų visa Lietuva, suprastų, kaip svarbu išsaugoti kiekvieną mažiausio Lietuvos piliečio gyvybę“, – mintimis dalijosi A. Speičytė-Radzevičienė.
Fotografijų parodoje „Auginu Lietuvą“ pristatytos 12 nuotraukų, kuriose anksčiau laiko gimę, dabar jau ūgtelėję vaikai pozuoja vilkėdami gerokai per didelius rūbus. Trimetė Barbora į fotoaparato objektyvą žvelgia vilkėdama raudoną mamos suknelę. 6 nėštumo mėnesį gimusi mergaitė tesvėrė vieną kilogramą. Šiandien ji guviai šypsosi, sparčiai auga ir vejasi savo bendraamžius.
Tikri kovotojai
Anot A. Speičytės-Radzevičienės, kiekvienas nuotraukoje įamžintas vaikas – unikalus, ir visų jų akyse matyti meilė gyvenimui. Parodą atidariusi „Maximos“ komercijos direktorė Vilma Drulienė, įsitikinusi, kad fotografijų herojais tapę ankstukai skatina mūsų visuomenės sąmoningumą.
„Matant nuotraukose įamžintus besišypsančius mažylius, kurių akyse glūdi beribė meilė gyvenimui, suvoki, kad jie – tikri kovotojai. Šie vaikai suteikia vilties, kad net keliais mėnesiais anksčiau gimę kūdikiai gali užaugti guvūs ir judrūs, greitai pasivyti savo bendraamžius. Tikiu mūsų ilgamete partneryste su „Ankstukais“ ir šia paramos akcija, nes matau, kad drauge išties galime auginti Lietuvą, užtikrinti geresnes sąlygas ankstukų vystymuisi“, – dalinasi V. Drulienė.
Paramos projektas „Ankstukai“ drauge su prekybos tinklu „Maxima“ ir kūdikių kosmetikos gamintojais „Johnson`s Baby“ jau 5 metus organizuoja paramos akciją. Jos metu pirkėjai, įsigiję specialiu ženklu – „Ankstukų“ logotipu – pažymėtas prekes, dalį pinigų skiria anksčiau laiko gimusiems kūdikiams.
Anot A. Speičytės-Radzevičienės, suaukoti pinigai bus skirti labai trūkstamai inovatyviai medicininei įrangai, kuri gelbėja naujagimių gyvybes, įsigyti. Aukoti taip pat galima ir į specialias dėžutes, įrengtas „Maximos“ parduotuvių kasose. Paramos akcija truks tris mėnesius – nuo šių metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d.
Pinigai skirti įrangos atnaujinimui
Per ketverius metus Lietuvos žmonių ir akcijos partnerių gerumo dėka ankstukams paaukota 140 600 eurų. Didžioji dalis surinktų pinigų skirta medicininės įrangos atnaujinimui. Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriui padovanotas pirmas Lietuvoje naujagimių neinvazyvaus dirbtinio kvėpavimo aparatas, nupirkti specialūs monitoriai, deguonies terapijos sistema.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Naujagimių ir naujagimių intensyvios terapijos skyriui padovanotas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, skirtas transportiniam inkubatoriui naujagimių reanimobilyje. Motinos donorinio pieno bankas aprūpintas itin trūkstamu inventoriumi. Po pristatytos parodos prasidėjo socialinių tinklų akcija, kurios metu visi norintys prisidėti prie „Ankstukų“ iniciatyvos bus kviečiami fotografuotis apsirengę per dideliais rūbais.
Visi norintys padėti užaugti patiems mažiausiems, kviečiami prisidėti prie neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai“. Aukoti galima pavedimu, skiriant 2 proc. GPM, perkant specialiu „Ankstukų" akcijos ženklu pažymėtas prekes „Maxima“ prekybos centruose arba metant pinigus į aukojimą dėžutes, esančias „Maxima“ parduotuvėse. Visa informacija http://www.ankstukai.lt
