Vilnietė Inga (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.) portalui tv3.lt skundėsi, kad dabartinė tvarka sveikatos sektoriuje veda iš proto. Nors sveikatos patikrinimo pažymą reikia pristatyti iki rugsėjo vidurio, vien vizito pas šeimos gydytoją teks laukti 1,5 mėnesio.
„Aišku, vaikams pasitikrinti sveikatą – labai svarbu, tikrai sutinku, kad reikia tai daryti reguliariai. Bet kodėl pažymas reikia gauti per vasarą, kai gydytojai ir atostogauja, ir žmonės atostogauja? Nelabai to suprantu, nes tai tampa beveik neįmanoma!
Vasarą poliklinikose apskritai yra chaosas, nes pavaduojantys gydytojai vos spėja tvarkytis su savo ir kolegų sergančiais vaikais, o kur dar visi pažymų ieškotojai... Gydytojų tikrai nekaltinu, bet šita sistema dėl popieriuko verstis per galvą prieš rugsėjį yra kančia tėvams, kuriems ir taip prieš rugsėjį pilna reikalų“, – guodėsi moteris.
Ji pasakojo, kad tikrai nesiskundžianti Centro poliklinikos gydytojos darbu, bet apmaudu, kad pažymą, kurią reikia pristatyti jau po kelių savaičių, gaus tik po 1,5 mėnesio.
„Aišku, terminą dėl sveikatos pažymos mokykloje praleisime, bet su mokykla geri santykiai, ten – jau ne pirmi metai, tai, manau, jie pažiūrės lanksčiai“, – pastebėjo Inga.
Sukasi kaip voverės rate
Antakalnio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Karolina Mačiūnienė neslėpė, kad dabar medikai priversti suktis kaip voverės rate.
„Vasaros mėnesiai yra be galo įtempti, nes visi intensyviai registruojasi profilaktiniams patikrinimams pažymoms gauti. Kadangi dauguma registruojasi panašiu metu, susidaro ilgos pacientų eilės. Jei vaikus tėvai pažymoms gauti registruotų anksčiau, pavyzdžiui, pavasarį, nebūtų tokių eilių. O dabar su pažymomis dirbame išsijuosę – tiek šeimos gydytojams, tiek juo labiau vaikų ligų gydytojams krūviai yra išaugę“, – konstatavo ji.
Gydytoja nurodė, kad norint pas ją patekti, šiuo metu reiktų laukti net mėnesį. „Galima paskaičiuoti, jei apylinkėje yra apie tūkstantis vaikų ir daugumą jų tėveliai bando užregistruoti rugpjūčio mėnesį, tai eilė susidaro mėnesiui ar net daugiau. Be abejo, toks patenkamumas pas apylinkės gydytoją nėra normalus, dėl to nepatenkinti ne tik tėvai, bet ir gydytojai.
Tačiau turime tokią situaciją, kokią turime. Jei profilaktiniai vizitai pažymoms pasiskirstytų per keturis ar penkis mėnesius, situacija su patenkamumu būtų kitokia. Tėveliai tarsi pamiršta, kad gali vaikų sveikatą patikrinti ir nelaukdami intensyviausių vasaros mėnesių, o sveikatos pažyma galioja visus metus“, – pastebėjo K. Mačiūnienė.
Penkių vaikų nepatikrins vienu metu
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė taip pat patvirtino, kad prieš rugsėjį iškart jaučiasi mažųjų pacientų srauto padidėjimas.
„Štai turiu darbo dieną prieš atostogas – praktiškai visi vizitai yra dėl vaikų sveikatos patikrinimo. Bet, aišku, yra visokių tėvų – dalis ateina anksti, net žiemą ar pavasarį, o kiti ateina paskutinę akimirką, nes visą vasarą gerai leido laiką, atostogavo ir tarsi pamiršo.
O rugsėjį, kai jau pasiima kokius mokyklos lankstinukus ar gauna priminimus į elektroninį dienyną, tada ir skuba visi. Bet juk nesukvies gydytojas penkių vaikų į kabinetą, nesustatys nuogomis krūtinėmis, kad galėtų visiems iš eilės plaučius paklausyti“, – dar prieš kelias savaites portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė.
Istorija kartojasi dešimtmečiais
Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato tvirtinimu, nėra ko stebėtis dėl dabartinės situacijos – ta pati istorija kartojasi jau dešimtmečiais.
„Tėvai iš anksto nepasirūpina, kad būtų patikrinta vaikų sveikata, o tada, kai laiko jau visiškai nelieka, minios puola į poliklinikas, gydytojai apgulti, visi nepatenkinti, didžiuliai gydytojų krūviai, jie nespėja, kiti tėvai vos ne skundus puola rašyti ir taip toliau. Mes, gydytojai, visąlaik sakome – ateikite prieš mėnesį patikrinti vaiką, o visi neturi laiko“, – sakė jis.
K. Mačiūnienė neslėpė, kad tikrai netrūksta nepatenkintų pacientų dėl ilgų eilių, mat niekas nenori laukti mėnesį.
„Tačiau dabar to pakeisti nebegalima. Taip pat nepamirškime, kad vaikams reikia ir profilaktinio vizito ir pažymos iš odontologo, tad tenka derinti dviejų vizitų laiką. Tačiau suderinti, kad tą pačią dieną vaikas patektų tiek pas gydytoją, tiek pas odontologą, ne visada pavyksta. Taigi neretai tenka į polikliniką atvykti du kartus“, – pastebėjo vaikų ligų gydytoja.
Sveikatos problemos – ir karantinų pasekmės
Pašnekovė pabrėžė, kad profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas yra ne tik svorio ir ūgio pamatavimas bei pažymos pasirašymas.
„Vertiname vaiko augimą pagal jo amžių, patikriname regėjimą, kraujo spaudimą, auskultuojame širdį ir plaučius, įvertiname laikyseną ir eiseną, bei aptariame su tėvais anksčiau buvusias sveikatos problemas ir susidėliojame tolimesnio ištyrimo ar specialistų konsultacijų planą. Po ribojančių karantino metų ir nuotolinio mokymo galima būtų išskirti tris neraminančias vaikų sveikatos problemas. Pirmiausia, padaugėjo vaikų, turinčių antsvorį.
Karantinas buvo apribojęs judėjimą, mokymas vyko nuotoliniu būdu namuose, nebuvo popamokinės veiklos. Mažas fizinis aktyvumas nulėmė vaikų svorio augimą, taip pat prisidėjo prie antros dažnėjančios problemos – vaikų laikysenos sutrikimų. Pastaruoju metu tikrinant vaikų sveikatos būklę retai nustatoma taisyklinga laikysena ir kuo toliau, tuo labiau paveikiami ikimokyklinio amžiaus vaikai. Trečia problema, kuri ir iki karantino kėlė nerimą, tačiau po karantino dar labiau išryškėjo –vaikų regėjimo sutrikimai. Pamokos nuotoliniu būdu negalėjo nepadaryti žalos vaikų regėjimui, todėl dabar turime gydyti pasekmes“, – aiškino gydytoja.
Ji pridūrė, kad daliai mažųjų pacientų prireikia ir siuntimų pas kitus specialistus, dažniausiai – oftalmologą. Tačiau tai svarbu toliau sekant vaiko būklę, o ne uždėti vienai ar kitai varnelei pažymoje.
Antrindamas pašnekovei J. Kalibatas pridūrė, kad taip pat nemažai rūpesčio kelia ir vaikų psichikos sveikatos būklė.
„Socializacijos stoka labai pakenkė vaikams, daugybė jų susiduria su psichikos sveikatos problemomis. Apie tai kalba visas pasaulis, šitai didelė problema, atsirado ir miego sutrikimai, neurozės, vystosi ir depresija, nerimo simptomai“, – pastebėjo medikas.
Vasara padėjo atsigauti
Kita vertus, medikai pastebi ir gerų ženklų. T. Kundrotės pastebėjimu, situacija dėl vaikų sveikatos jau kiek gerėja, mat paskutinius metus jie jau galėjo eiti į mokyklą, padaugėjo socializacijos.
„Vasarą jie kaip tik daugiau laiko leidžia kaimuose, gamtoje, tai kaip tik būna kiek atsigavę“, – sakė ji.
K. Mačiūnienė taip pat pastebėjo, kad yra vaikų, kurie jau grįžta numetę svorio, palyginus su tuo, kiek jo užaugino karantino metu. „Užteko pradėti eiti į mokyklą ir svoris automatiškai pasikoregavo“, – pridūrė gydytoja.
