Frankinsensas- kvapnieji sakai
„Visas Omano paviljonas Dubajuje, sakytum, persmelktas frankinsenso – tai viena iš prabangiausių aromatinių dervų pasaulyje. Iš išorės pastatas primena tarsi iš kito pasaulio nusileidusią bosveliją – dykumų medį, kurio sakai sukietėję virsta frankinsensu. Viduje lankytojas tiesiog panyra į kvapnią smilkstančio frankinsenso jūrą. O platesniame kontekste frankinsensas simbolizuoja ir seną tradiciją (nes ši prekė iš Omano gabenama į kitus kraštus ne mažiau kaip 5000 metų), ir šiuolaikinį globalizmą, nes tarptautiniai ryšiai niekuomet anksčiau nebuvo apraizgę pasaulio tokia daugybe įvairiausių gijų“,- įspūdžiais dalinasi Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvoje Boleta Senkienė.
Orginalus sprendimas
„Gana sunku perteikti įspūdį, kurį palieka Omano paviljonas. Elegantiškas, modernus, lyg besistiebiantis į dangų, lyg banguojantis, – pasakojo B. Senkienė. – Akmenys, mediniai elementai, vanduo ir gyvi medžiai taip organiškai suderinti su šiuolaikinėmis technologijomis, kad stebėtis tenka kone kiekviename žingsnyje“.
Pasak konsulės, pastaruosius kelis dešimtmečius Omanas labai sėkmingai gretino istoriją ir tradicinę kultūrą su investicijomis į modernios visuomenės kūrimą: švietimą, mediciną, infrastruktūrą, turizmą, pramonę ir kitus sektorius. Sąsajos tarp sena ir nauja, šiandienos ir rytojaus – tai viena esminių idėjų, kuriomis remiantis formuojama Omano paviljono koncepcija.
Kaip išgaunamas Omano „auksas“ – frankinsensas
„Kaip jau tapo įprasta, prieš įeinant į patalpą reikėtų dezinfekuoti rankas. Veltui ieškosite standartinio dozatoriaus. Bet jūsų akis tikrai turėtų patraukti rūkstantis indas. Drąsiai kiškite delnus į „dūmus“ ir palaikykite. Tai ir yra dezinfekantas. Suprantama, kvepiantis frankinsensu. Dabar juo kvepės ir jūsų rankos.
Lietuvoje gintaro randama tik Baltijos pajūryje. Frankinsensas Omane „auginamas“ irgi vieninteliame regione, jis vadinasi Dofaras, netoli sienos su Jemenu. Tik ten jūra, neaukšti kalnai ir dykuma sukuria idealias sąlygas bosvelijoms augti. Beje, šio medžio lotyniškas pavadinimas – šventoji bosvelija. „Šventųjų“ jo sakų gaunama nesudėtingu būdu – atsargiai įpjovus medžio žievę. Karštyje sakai išdžiūsta ir tampa įvairiausių formų bei atspalvių itin kvapniais gumuliukais, iš kurių gaminami aromatiniai aliejai ir kvepalai“, – apie frankinsens ypatumus pasakoja B. Senkienė.
Frankinsensas Omaną garsina jau daugybę amžių. Ne veltui ir Omano paviljone bosvelijos medis auga pastebimiausioje vietoje – ties įėjimu ir dar ant savotiško pjedestalo. Čia verta stabtelėti ir prisiliesti prie frankinsenso istorijos – ant sienos rodomas filmas apie šį nepaprastą medį ir jo sakus, virstančius legendiniais smilkalais.
Kvepiantis Omano paviljonas
Net šiuo metu Omane vykdomi didžiuliai pramonės bei infrastruktūros projektai pateikiami stilizuotų bosvelijos medžių fone. Ir filmuoto Omano muzikantų grupės pasirodymo tema – kvapnusis frankinsensas.
Kai kurie pristatomi projektai gana egzotiški, pavyzdžiui, planas per kelerius artimiausius metus įvairiose šalies vietose pasodinti milijoną datulių palmių. Arba būsimasis botanikos sodas, kur po stogu bus įkurdinta daugybę gerokai vėsesniuose kraštuose augančių medžių bei kitokių augalų.
Vadinamojoje Krištolinėje salėje, po iš palubės nuleistais „krištolo“ kupolais įrengti informaciniai ekranai, pasakojantys apie Omaną – nuo gamtos ir istorijos iki investicijų ir turizmo. Žinoma, nepamirštant frankinsenso. Ar tikrai be šios medžiagos žmonija neišsivers, kai bus nuspręsta apgyvendinti Marsą? Paviljone, beje, frankinsenso aromatai skiriasi: vienoje patalpoje jis grynas, kitoje – sumišęs su citrina, trečioje – su rožių vandeniu.
„Omano atstovai šį kartą nusprendė visą šalį perteikti per kvapnųjį frankinsensą. Manau, jiems tai puikiai pavyko“, – reziumavo Omano Sultonato garbės konsulė Lietuvoje Boleta Senkienė.
Expo 2020 lankytojus vilioja išskirtine architektūra ir įspūdingi pasaulio šalių paviljonai. Iki kovo pabaigos jūs dar turite galimybę apsilankyti.
