Galimybės pamatyti savo akimis ir teisėjauti prestižiniame alaus konkurse sulaukė, Local Pub savininkas ir alaus someljė Vidmantas Čičelis, kuris teigia, kad Brazilija, kurią įsivaizduojame, ir kuri pasitinka atvykėlius skiriasi kaip diena ir naktis.
Paprašytas apibūdinti šį kraštą keliais žodžiais, pašnekovas, tvirtina, kad tiek neprireiks, užteks vienintelio - globalizacija.
Visų pirma, gal galite papasakoti, kaip Jums pasitaikė tokia proga?
Na dabartinių draudimų perspektyvoje daug pasakoti šia tema negaliu, kaip bebūtų, kadangi tai tiesiogiai susiję su mano kaip alaus someljė profesija ir darbu, - sulaukiau pasiūlymo teisėjauti ten kasmet vykstančiame didžiausiame Brazilijos alaus konkurse ir nedvejodamas sutikau.
Brazilija, toli gražu, nėra ta šalis, į kurią galima sau leisti nuvykti kasmet, todėl jokių abejonių dėl šio pasirinkimo neturėjau ir su entuziazmu laukiau artėjančios renginio datos.
Kiek laiko truko Jūsų kelionė ir ar vykote vienas? Ar ilgai planavote savo vizitą?
Lankiausi ten tris savaites, bet galiu pasakyti, kad tikrai per mažai. Kaip bebūtų, neseniai atidarytas verslas, neleido pasilikti ilgiau, nors pagunda toliau patyrinėti vietinę kultūra ir pasilikti ilgėliau, tikrai buvo. Į konkursą važiavome dviese, kartu su draugu ir alaus someljė Ričardu Barakūnu.
Po konkurso ir alaus festivalio jis grįžo į Lietuvą, o aš keliavau vienas, nors tai ir nebuvo pats saugiausias sprendimas.
Ką turite omenyje, sakydamas saugiausias?
Na, žinote, kai spaudoje kalbama, kad Brazilijoje didelis nusikalstamumas, o filmuose rodo iki dantų apsiginklavusius vietinius, galiu pasakyti, kad anaiptol neperdeda. Iš pradžių, gyvenant vietiniame Blumenau miestelyje, kuris buvo įkurtas imigravusių vokiečių, tikrosios Brazilijos kultūros matėme tik užuominas: viskas - nuo namų iki ten įsikūrusių vietinių buvo vokiška.
Sutikti vietiniai brazilai griežtai perspėjo, kad išvykus nenuklysčiau toliau nuo miesto centro, vienas nevaikščiočiau sutemus, o vakare sankryžoje, - šiukštu nestovėčiau su automobiliu, o važiuočiau ir per raudoną šviesą, nes gretima juosta važiuojantys gali tikrai nebūti gera linkintys.
Dabar sakant tai garsiai atrodo juokinga, bet išvykus iš Blumenau į San Paulą, iš karto pamačiau visur 3 metrų tvoras, juosiančias kiekvieną pastatą, spygliuotą vielą, grotas ant durų ir langų.
Jeigu nori miegoti ramiai, turi apsisaugoti. Kai kur teko matyti ir tvoras apsaugotas elektros srove, o Rio de Žaneire, kad patekčiau į viešbutį, teko praeiti net dvi tvoras. Taigi vaizdai ir žodžiai, kurie pasiekia mus Lietuvoje, toli gražu nėra perdėti.
Jeigu reikėtų apibūdinti Braziliją ir savo patirtį joje keliais žodžiais, kokie jie būtų?
O tai labai paprasta, kelių tikrai nereikės, užteks vieno (šypteli) - absoliuti globalizacija.
Kodėl būtent globalizacija?
Na, jeigu man reikėtų apibūdinti brazilišką kultūrą, taip galėčiau, pasitelkti daug spalvų ir įvaizdžių, bet keliaudamas, aš specialiai niekada nesidomiu ir neskaitau apie šalį, į kurią ruošiuosi vykti, nes noriu susidaryti autentišką, savo įspūdį. Kodėl globalizacija?
Nes visi ten atrodo, kaip vietiniai - jeigu turėčiau atsakyti, kaip atrodo brazilas, negalėčiau. Aš atrodau kaip brazilas - manęs gatvėje praeiviai klausinėjo portugališkai, nes aš nesiskiriu nuo bet kurio ten gyvenančio vietinio (šypsosi): gatvėje tokia neįtikėtina tautų, įvaizdžių ir bruožų maišalynė, jog iš pradžių sunku patikėti savo akimis, atrodo, kad šalis apgyvendinta turistų.
Vaizdas, kurį mačiau - yra ateitis, net neabejoju, kad greitai tą patį matysime ir Vilniaus gatvėse (šypsosi). Ironiška, kad atkeliavau į kraštą, kuris tiesiogiai atspindi idėją, kuria remdamasis su kolegomis atidariau verslą - siekėme vienoje vietoje suburti viso pasaulio vietinius, ir pasivadinome Local. Na, Brazilijai, tai jau pavyko.
Kokios kelionės akimirkos buvo įsimintiniausios, kas apsilankymo metu labiausiai nustebino?
Oi tokių dalykų buvo be galo daug - pradedant vietine gamta, baigiant maistu ir vietiniu požiūriu į kasdienybę.
Visų pirma, kadangi esu didelis naujovių ir patogaus gyvenimo entuziaztas, mėgavausi važinėdamas Uber’iu iš vieno miestelio į kitą - ten tai labai populiaru ir Uber’io paslaugos daug nekainuoja.
Kitas pažangus sprendimas buvo atsiskaitymas baruose ir kavinėse - įėjus gaudavome specialias korteles, su kuriomis užsakydavome maistą ar gėrimus ir mums pagal jas buvo atidaromos sąskaitos, išeinant turėdavome parodyti savo kortelę ir susimokėti, neparodžius, išeiti galimybės nebuvo (šypsosi).
Kaip bebūtų, patys brazilai švelniai tariant, atsipūtę žmonės :) Mes europiečiai kreipiame daug dėmesio į estetiką, pateikimą, aplinką - brazilams tai nerūpi: vienos populiariausių lankytinų vietų atrodo, kaip didelis margumynas, kur visos kėdės skirtingos, ant sienų per metų metus susikaupusi atributika - tvarkos ten nedaug, bet niekas į tai nekreipia dėmesio.
Bet įspūdingiausia, be abejonės buvo Kristaus Atpirkėjo skulptūra Rio de Žaneire, nors gal ne tiek skulptūra, kiek pati panorama (šypsosi) - na, nuotraukos kalba už save, bet kvapą tikrai buvau sulaikęs kelioms minutėms iš nuostabos. O kiečiausias dalykas, ko gero, Rio karnavalo vieta - kai žiūrime nuotraukas ar vaizdo įrašus, atrodo, kad karnavalas milžiniškas ir procesija slenka be galo ilgai, bet iš tiesų pats karnavalas eina tik 700 metrų :)
O kokia braziliška virtuvė? Kokio įdomiausio maisto teko paragauti?
Ko gero, COXINHA, - tai toks cepelino ir žemaitiško blyno hibridas, kūgio formoje :) Labai įdomu, visada gaminamas su vištiena bei patiekiama įvairių dydžių: gali paragauti nuo kąsnelių iki kilogramo svorio pyrago. Kitas labai gardus dalykas, jūros gėrybės, o ypatingai aštunkojis bei jų ruošta vietinė žuvienė, Moqueca, kurios receptą parvežiau ir į savo barą :)
Sakėte, kad greitai ir Vilniuje turėsime Braziliją :) kaip suprantu, ši šalis paliko pozityvų įspūdį?
Na, viskas turi savų pliusų ir minusų. Jų atvirumas kitoms tautoms, naujovėms tikrai yra didelis pliusas. Kita vertus, pagrindinė kalba šioje šalyje yra portugalų ir angliškai kalbančių sutiksi labai retai. Turistams ji taip pat nėra ypatingai draugiška ta prasme, kad nebūdamas vietinis, kartais nerasi ir parduotuvės - nuorodos ir ženklai tikrai nėra brazilų dalykas.
Kaip ir kiekvienoje šalyje, tam tikrose srityse didelį progresą veja didelis atsilikimas kitose, kaip bebūtų, tai tikrai yra šalis, kuri palieka neeilinius prisiminimus ir, be abejonės, jeigu tokia galimybė pasitaikys, aplankysiu šį kraštą dar kartą.
