Jos teigimu, istorija prasidėjo gruodžio mėnesį, kai ji nusprendė dvimetę leisti į valstybinį darželį „Viltenė“. Savo ruožtu darželio direktorė Danutė Sauliūnienė kartu su auklėtoja Solveiga Gurskiene atkerta, kad minėta mama ne tik šmeižia darželį, bet ir pati deramai nesirūpina savo vaiku.
Pritrūko auklėtojos dėmesio
Mama Miglė tv3.lt sako, kad dvimetę dukrytę leisti į darželį pradėjo gruodžio mėnesį. „Kai nusprendžiau leisti į darželį, tikėjausi geriausio. Mano vaikas drąsus, savarankiškas. Jei reikėtų lyginti su vyresniąja dukra, tai ši gerokai drąsesnė.
Vis tik patirtis buvo nekokia – nuo pirmosios dienos auklėtoja nenorėjo bendradarbiauti. Vaikas verkė grupėje nuo ryto iki vakaro.
Aš norėjau, kad adaptacija vyktų pagal visas taisykles. Mano pirmoji dukra lankė privatų darželį, todėl žinojau, kaip viskas vyksta.
Tikėjausi, kad auklėtoja man leis pabūti su vaiku, parodys dienotvarkę, tačiau iš grupės buvau labai greitai išprašyta. Iš auklėtojos trūko dėmesio vaikui – maniau, kad ji kalbėsis su mergaite, bendraus, tačiau to nebuvo.
Vis tik aš pasitikėjau auklėtoja, vaiką palikdavau darželyje visą mėnesį, tačiau žinojau, kad vaikui ten negera.
Aš pastebėjau, kad dukrytė ir namuose tapo irzli, išsigandusi, jos psichologinė būklė pablogėjo, sutriko miegas“, – sudėtingą periodą prisimena mama.
Sudomino auklėtojos ir direktorės ryšys
Moteris neslepia – kreipėsi ir į kitų darželinukų tėvus, ėjo kalbėtis su auklėtoja, tačiau pastaroji mamą nusivedė pas direktorę.
„Pokalbio su direktore metu man pasirodė keista, kad direktorė ypač pataikauja auklėtojai. Auklėtoja ėmė siūlyti mano vaiką perkelti į kitą grupę, o direktorei tvirtai ir aiškiai pasakė, kad vaikų į lauką neves.
Direktorė man atrodė sunerimusi ne dėl paties konflikto, o dėl to, kad jaudinasi auklėtoja. Gal čia kokie giminystės ryšiai“, – spėlioja darželiu nusivylusi vilnietė.
Ji klausė ir tėvų, ar jie patenkinti auklėtoja bei pačiu darželiu, tačiau visi jie sakė, kad viskas gerai ir nuolatinis vaikų verksmas jiems atrodo normalus.
Pakeitė darželį
Neištvėrusi vaiko verksmo ir sutrikusios psichologinės būklės, Miglė nusprendė pakeisti darželį ir ėmė vaiką vesti į privatų, kuriame, jos teigimu, adaptacija vyko labai sėkmingai. „Ten mergaitė priprato per kelias dienas, gerai miegojo ir valgė“, – permainas pastebėjo moteris.
Nors ir nusprendė vaiką vesti į kitą darželį, Miglė nenurimo – ji parašė skundą į Vilniaus miesto savivaldybę, o vėliau kreipėsi ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, tačiau įstaigų reakcija buvo itin formali.
Pasak pašnekovės, tyrimas buvo atliktas remiantis vidine darželio darbuotojų nuomone, jokios išvados nebuvo padarytos.
„Auklėtoja gavo tik įpareigojimą daugiau dėmesio skirti naujokams“, – pabrėžė Miglė.
Gina auklėtoją
Vaikų darželio „Viltenė“ direktorė Danutė Sauliūnienė prisipažino gerai prisimenanti šią situaciją, tačiau iki šiol nesuprantanti, kodėl vaiko mama nerimsta ir ko ji nori iš darželio.
„Auklėtoja Solveiga yra kompetentinga. Mergaitė darželio nebelanko mamos iniciatyva, todėl nesuprantu, kodėl ji toliau nenurimsta. Ji grasino mus stebėti per atstumą“, – kalbėjo direktorė.
Paklausta, kodėl vaikai nebuvo vedami į lauką, kaip pasakojo darželinukės mama, direktorė aiškino: „Vaikų tėveliai žiemos pradžioje parašė prašymą. Jie surinko parašus ir paprašė auklėtojos šaltuoju metų laiku nevesti vaikų į lauką.“
Adaptacijos periodą direktorė vadina sudėtingu, tačiau paaiškina, kad ir pati mama padarė skubotas išvadas. „Buvo atvejis, kai atėjusi į grupę pamačiau, kaip auklėtoja glosto mergytę, ramina ją, o kad būtų patogiau, net minkštą pagalvėlę padėjusi prie nugarytės. Akivaizdu, kad buvo pasirūpinta jos gerove“, – prisiminė direktorė.
Ji taip pat pokalbio metu kategoriškai paneigė ir visus galimus giminystės ryšius su auklėtoja.
Auklėtoja įvertino mergaitę
Vilnietės kaltinama darželio auklėtoja Solveiga Gurskienė tv3.lt pasakojo, kad mergytės adaptacija buvo sunkoka, tačiau tikrai nebuvo taip, kad ši būtų verkusi nuo ryto iki vakaro.
„Palaipsniui ji ėmė rimti, įsitraukdavo į grupės veiklas. Žinoma, vaikas mažas, prisiminusi namus verkdavo, tačiau nebuvo labai blogai.
Pirmomis dienomis mama turėdavo mergytę paimti po valandos, tačiau ateidavo po kelių valandų. Toks laikotarpis adaptacijai per ilgas, todėl, natūralu, kad ji rasdavo verkiantį vaiką.
Kai atėjo mama su manimi pasikalbėti apie tai, kas netenkina, pakviečiau ją pas direktorę, pasiūliau pakeisti grupę. Normalu, kad gali netikti auklėtoja, tačiau mama kategoriškai atsisakė keisti grupę.
„Ji lygino privatų darželį su valstybiniu, tačiau tai yra nesulyginama. Juk skiriasi ir vaikų skaičius grupėse, ir veiklos.
Pati esu socialinė pedagogė ir galiu pasakyti, kad šiai mergaitei tikrai trūko priežiūros. Jau pirmomis dienomis pastebėjome, kad, lyginant su kitais į grupę atvedamais vaikais, ji buvo prižiūrima gerokai prasčiau“, – pasakojo auklėtoja.
Būtina užtikrinti vaikų gerovę
„Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio“ atstovė Rasa Žemaitė sako nuolat sulaukianti skundų iš tėvų dėl įtarimų dėl smurto arba galimo smurto švietimo įstaigose.
„Tėvai įtaria smurtą, bando kalbėti su administracija, tačiau negaudami jokio atgalinio ryšio, nusprendžia ieškoti pagalbos, mat įstaigos įvykius neigia, nutyli. Tuomet nespręstos problemos įsisenėja iki vaikų sužalojimo ar paviešintų staugiančių mokytojų istorijų.
Jeigu su šiuo įstatymu įteisinome nuostatą, jog būtina anksčiau, greičiau ir efektyviau reaguoti į galimą smurtą prieš vaiką šeimoje, įskaitant pagalbą visoms įvykyje galimai dalyvavusioms pusėms, tai lygiai tas pats turi būti užtikrinta ir švietimo įstaigose.
Tikėtina, kad tėvai, kurie kreipiasi į įstaigos administraciją arba kitas institucijas iš šalies, taip nesielgia piktybiškai ar dėl nepagrįsto nepasitenkinimo įstaiga ir konkrečia auklėtoja. Juk visi suvokiame kokie užimti ir perkrauti yra dirbantys ir vaikus auginantys. Pagalbos pas įstaigos vadovybę, bendruomenę, visuomenę ieškoma norint apsaugoti savo ir visus kitus toje įstaigoje ugdomus vaikus. Ir jei į pranešimus nereaguojama tinkamai, manau, tėvai turėtų imtis visų būtinų priemonių vaikų teisėms užtikrinti.
Tokiais atvejais, jeigu įtariamas pavojus vaikams, turi būti atliekami NE TIK patikrinimai, vidiniai tyrimai. Tokiems ženklams kartojantis pati įstaiga turėtų ir privalo imtis visų įstatyme numatytų veiksmų ieškant pagalbos iš šalies. Ne slėpti ir glaistyti galimas ginčytinas situacijas, o jas kiek įmanoma greičiau įsivardinti ir pasiruošti kaip efektyviausiai suvaldyti krizes, kylančias dėl galimai neužtikrinamų vaiko teisių. Dažnai tik iš šalies įmanoma nuspręsti, ar tėvai pernelyg jautriai reaguoja į susidariusias situacijas, ar iš tiesų yra spręstinų problemų."
