Skyrybos – nelengvas gyvenimo etapas ne tik besiskiriantiesiems, bet ir jų artimiesiems bei draugams. Jei tavo draugė ką tik žengė šį žingsnį, būk ypač atidi ir stenkis neįžeisti jos jausmų.
Išgirdusi, kad draugė skiriasi, tikriausiai labiau už viską pasaulyje nori jai padėti. Tačiau kai į situaciją įsipainioja sumišę tavo pačios jausmai (ar ji teisingai apsisprendė? O gal ir mano santuoka pavojuje?), visai nesunku situaciją dar labiau pabloginti. Norėtum jai pasakyti, kad nerimauji, o lūpos taria: „Ir kaip gi dabar tu viena išlaikysi šeimą?“
Skyrybos – nelengvas gyvenimo etapas ne tik besiskiriantiesiems, bet ir jų artimiesiems bei draugams. Jei tavo draugė ką tik žengė šį žingsnį, būk ypač atidi ir stenkis neįžeisti jos jausmų.
Išgirdusi, kad draugė skiriasi, tikriausiai labiau už viską pasaulyje nori jai padėti. Tačiau kai į situaciją įsipainioja sumišę tavo pačios jausmai (ar ji teisingai apsisprendė? O gal ir mano santuoka pavojuje?), visai nesunku situaciją dar labiau pabloginti. Norėtum jai pasakyti, kad nerimauji, o lūpos taria: „Ir kaip gi dabar tu viena išlaikysi šeimą?“
Draugai išties stengiasi padėti, tačiau jų pačių jausmai ir baimės gali tik šliūkštelėti žibalo į ugnį. Taigi ko geriau nesakyti skyrybas išgyvenančiai draugei?
„Žinojau, kad vieną gražią dieną taip nutiks“
Toks komentaras nepraranda savo populiarumo. „Man jis niekada nepatiko“, - tai žodžiai, kurie vienu ypu nubraukia visus draugės jausmus, meilę ir laimę, kurią ji neabejotinai išgyveno santuokos metais. O šią akimirką draugė veikiausiai galvos: „Jei žinojai – tai kodėl man nieko nesakei?“. Draugė suvoks, kad niekada nepasitikėjai jos sprendimais. Maža to. Kai tik ištari „žinojau tai“, leidi draugei suvokti, kad supranti daugiau nei ji pati apie jos šeimą ir tarpusavio santykius, o tai, sutik, įžeidžia. Jei taip sakydama nori parodyti, kad esi draugės, o ne jos vyro pusėje – taip ir pasakyk: „suprantu tave, aš – su tavimi, padėsiu kuo galėsiu“. Tai leis jai pajusti tavo paramą, galbūt pasijusti saugesnei.Taip pat nepamiršk paklausti, kuo galėtum jai pagelbėti – galbūt rekomenduotum gerą psichologą, o gal išsitemptum į triukšmingą klubą ir pašėliotumėte kaip senais gerais laikais? „Bet juk jis toks mielas!“
Kitaip tariant, tau labai gaila, kad draugė netenka tokio supervyro. Net ir žinodama, kad tikrai nenori įžeisti, tavo draugė pasijus užgauta. Nes taip sakydama tu ir vėl pasirodai, tarsi išmanytum daugiau už ją pačią ir galėtum nuspręsti, kuris iš jų – mielas, o kuris – nelabai. Juolab taip tardama tu tarsi stoji jos sutuoktinio pusėn. Atsimink: net jei tavo bičiuliai iš šono ir atrodė ideali pora arba jis atrodė geroji, atlaidžioji pusė, pašaliniai (taip pat ir tu!) žino toli gražu ne visą tiesą. Jei vis dėlto negali nuslėpti nuoširdaus gailesčio jos sutuoktiniui, bent jau sakyk, kad tau gaila ir jo, ir jos, o tada sukoncentruok svo dėmesį ties drauge. Nieko blogo jei mėginsi paguosti ir savo draugės vyrą, bet daryk tai tada, kai ji nematys. Ir vis dažniau pabrėžk ir vienam, ir kitam, kad tau gaila jų abiejų – neapsimetinėk, kad aiškiai stoji kurio nors pusėn, ir nežaisk digubo žaidimo.
„Aš – prieš skyrybas. Ar tikrai viską padarėte, kad išgelbėtumėte santuoką?“
Tokia garsiai išsakyta abejonė tikrai privers pasijusti draugę nejaukiai. Nors tau atrodo, kad ragini ją dar kartą viską gerai apgalvoti, draugei tai tikrai pasirodys kaip savotiškas kaltinimas. Juk taip sakydama tu jai primeti savo vertybių sistemą. Kita vertus, juk gail būti ir taip, kad skyrybų iniciatorė – ne ji. O gal šeimoje būta smurto, neištikimybės? Gal draugė tiesiog pavargo nuo nepasitikėjimo vienas kitu ir barnių persmelktos atmosferos? Tiesą sakant, po tokiu tavo komentaru veikiausiai slepiasi tavo pačios skyrybų baimė - taip nori pati save įtikinti, kad tau taip nenutiks, o jei prie to ir priartėsite – jūs pasistengsite išgelbėti savo santykius. Vienintelis dalykas, kurį gali pasakyti vietoje šios frazės, yra... tyla. Tiesiog kol kas pasilaikyk savo baimes, nuogąstavimus ir abejones sau.
„Ir kaip tu dabar rūpinsiesi savo šeima?“
Šis klausimas paprastai užduodamas tada, kai po skyrybų mamai tenka išlaikyti bent keletą vaikų. Be abejo, draugė tikrai suvokia, kad būti vieniša mama nėra lengva. Tačiau tokiu savo klausimu tu jai parodai, kad apskritai netiki net galimybe, jog ji tai sugebės. Išties tuo abejoji? Bent jau išreikšk tai švelnesne forma: „Gal tau reikės kokios pagalbos? Visada gali kreiptis“ arba „Tikriausiai teks pasiieškoti kito darbo. Nori, paskambinsiu keliems pažįstamiems ir pasiteirausiu?“ Orientuokis į realią pagalbą ir realius sprendimus, o ne perkelk ant jos pečių savo dvejones.
„Tai kaip dabar jus kviesti į savo jubiliejų?“
Santuoka sutrikdo ne tik besiskiriančios šeimos narių gyvenimą – neretai skyrybos turi įtakos ir jų artimiesiems bei draugams. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad jūs daugiau nebegalėsite leisti laisvalaikio šeimomis. Ir vis dėlto tokia replika skamba pernelyg savanaudiškai. Atrodo taip, tarsi draugė turėtų pakentėti ir nesiskirti, kad tik galėtų sėkmingai sudalyvauti jūsų šventėje su savo sutuoktiniu kaip pora arba nesugriauti jūsų atostogų planų, nes dar pernai vasarą suplanavote keturiese leistis į kelionę. Tau griūna tik vieno vakaro ar vienos savaitės planai, o jai – visas gyvenimas. Pamiršk savo rūpesčius ir pažvelk į viską lanksčiau: „Ką gi, nepaprastai liūdna, kad jums taip nutiko. Vis tiek esi man labai svarbi, o kviestinių svečių sąrašą mes šiek tiek pakoreguosime“. „Spėju, bus nelengva susirasti kitą partnerį tavo amžiuje“
Nori parodyti, kad supranti jos situaciją ir neidealizuoji realybės? Ir vis dėlto aiškiai pasakai draugei, kad ji – nieko verta: išsiskyrusi ir sena. Jei tik pati suvoktum, kad taip ir vėl išreiški savo baimes, veikiausiai prikąstum liežuvį. Be to, juk tu tikrai nenori dabar gąsdinti ir bauginti draugės niūria ateitimi. Verčiau ateities perspektyvų kol kas neaptarinėkite. Nebent draugė pati pradėtų apie tai pokalbį. O tada nepamiršk jos padrąsinti: „Taip, naują meilę rasti, ko gero, nelengva. Bet jei tik labai labai norėsi – tau tikrai viskas prieš akis“. „Ką gi, laimė, kad bent jau neturite vaikų“
Šia fraze numoji ranka į visas draugės nuoskaudas, tarsi skyrybos, jei šeima nesusilaukė vaikų, būtų juokų darbas. Ir nors tu akivaizdžiai bandai surasti bent šiokią tokią pozityviąją skyrybų pusę, šios frazės verčiau nesakyti. Gali būti, kad tik dar kartą užlipsi draugei ant nuoskaudos, jei ji troško susilaukti vaikų ir dabar labiausiai apgailestauja, kad nespėjo ar nepavyko?
Draugai išties stengiasi padėti, tačiau jų pačių jausmai ir baimės gali tik šliūkštelėti žibalo į ugnį. Taigi ko geriau nesakyti skyrybas išgyvenančiai draugei?
„Žinojau, kad vieną gražią dieną taip nutiks“
Toks komentaras nepraranda savo populiarumo. „Man jis niekada nepatiko“, - tai žodžiai, kurie vienu ypu nubraukia visus draugės jausmus, meilę ir laimę, kurią ji neabejotinai išgyveno santuokos metais. O šią akimirką draugė veikiausiai galvos: „Jei žinojai – tai kodėl man nieko nesakei?“. Draugė suvoks, kad niekada nepasitikėjai jos sprendimais. Maža to. Kai tik ištari „žinojau tai“, leidi draugei suvokti, kad supranti daugiau nei ji pati apie jos šeimą ir tarpusavio santykius, o tai, sutik, įžeidžia. Jei taip sakydama nori parodyti, kad esi draugės, o ne jos vyro pusėje – taip ir pasakyk: „suprantu tave, aš – su tavimi, padėsiu kuo galėsiu“. Tai leis jai pajusti tavo paramą, galbūt pasijusti saugesnei.Taip pat nepamiršk paklausti, kuo galėtum jai pagelbėti – galbūt rekomenduotum gerą psichologą, o gal išsitemptum į triukšmingą klubą ir pašėliotumėte kaip senais gerais laikais? „Bet juk jis toks mielas!“
Kitaip tariant, tau labai gaila, kad draugė netenka tokio supervyro. Net ir žinodama, kad tikrai nenori įžeisti, tavo draugė pasijus užgauta. Nes taip sakydama tu ir vėl pasirodai, tarsi išmanytum daugiau už ją pačią ir galėtum nuspręsti, kuris iš jų – mielas, o kuris – nelabai. Juolab taip tardama tu tarsi stoji jos sutuoktinio pusėn. Atsimink: net jei tavo bičiuliai iš šono ir atrodė ideali pora arba jis atrodė geroji, atlaidžioji pusė, pašaliniai (taip pat ir tu!) žino toli gražu ne visą tiesą. Jei vis dėlto negali nuslėpti nuoširdaus gailesčio jos sutuoktiniui, bent jau sakyk, kad tau gaila ir jo, ir jos, o tada sukoncentruok svo dėmesį ties drauge. Nieko blogo jei mėginsi paguosti ir savo draugės vyrą, bet daryk tai tada, kai ji nematys. Ir vis dažniau pabrėžk ir vienam, ir kitam, kad tau gaila jų abiejų – neapsimetinėk, kad aiškiai stoji kurio nors pusėn, ir nežaisk digubo žaidimo.
„Aš – prieš skyrybas. Ar tikrai viską padarėte, kad išgelbėtumėte santuoką?“
Tokia garsiai išsakyta abejonė tikrai privers pasijusti draugę nejaukiai. Nors tau atrodo, kad ragini ją dar kartą viską gerai apgalvoti, draugei tai tikrai pasirodys kaip savotiškas kaltinimas. Juk taip sakydama tu jai primeti savo vertybių sistemą. Kita vertus, juk gail būti ir taip, kad skyrybų iniciatorė – ne ji. O gal šeimoje būta smurto, neištikimybės? Gal draugė tiesiog pavargo nuo nepasitikėjimo vienas kitu ir barnių persmelktos atmosferos? Tiesą sakant, po tokiu tavo komentaru veikiausiai slepiasi tavo pačios skyrybų baimė - taip nori pati save įtikinti, kad tau taip nenutiks, o jei prie to ir priartėsite – jūs pasistengsite išgelbėti savo santykius. Vienintelis dalykas, kurį gali pasakyti vietoje šios frazės, yra... tyla. Tiesiog kol kas pasilaikyk savo baimes, nuogąstavimus ir abejones sau.
„Ir kaip tu dabar rūpinsiesi savo šeima?“
Šis klausimas paprastai užduodamas tada, kai po skyrybų mamai tenka išlaikyti bent keletą vaikų. Be abejo, draugė tikrai suvokia, kad būti vieniša mama nėra lengva. Tačiau tokiu savo klausimu tu jai parodai, kad apskritai netiki net galimybe, jog ji tai sugebės. Išties tuo abejoji? Bent jau išreikšk tai švelnesne forma: „Gal tau reikės kokios pagalbos? Visada gali kreiptis“ arba „Tikriausiai teks pasiieškoti kito darbo. Nori, paskambinsiu keliems pažįstamiems ir pasiteirausiu?“ Orientuokis į realią pagalbą ir realius sprendimus, o ne perkelk ant jos pečių savo dvejones.
„Tai kaip dabar jus kviesti į savo jubiliejų?“
Santuoka sutrikdo ne tik besiskiriančios šeimos narių gyvenimą – neretai skyrybos turi įtakos ir jų artimiesiems bei draugams. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad jūs daugiau nebegalėsite leisti laisvalaikio šeimomis. Ir vis dėlto tokia replika skamba pernelyg savanaudiškai. Atrodo taip, tarsi draugė turėtų pakentėti ir nesiskirti, kad tik galėtų sėkmingai sudalyvauti jūsų šventėje su savo sutuoktiniu kaip pora arba nesugriauti jūsų atostogų planų, nes dar pernai vasarą suplanavote keturiese leistis į kelionę. Tau griūna tik vieno vakaro ar vienos savaitės planai, o jai – visas gyvenimas. Pamiršk savo rūpesčius ir pažvelk į viską lanksčiau: „Ką gi, nepaprastai liūdna, kad jums taip nutiko. Vis tiek esi man labai svarbi, o kviestinių svečių sąrašą mes šiek tiek pakoreguosime“. „Spėju, bus nelengva susirasti kitą partnerį tavo amžiuje“
Nori parodyti, kad supranti jos situaciją ir neidealizuoji realybės? Ir vis dėlto aiškiai pasakai draugei, kad ji – nieko verta: išsiskyrusi ir sena. Jei tik pati suvoktum, kad taip ir vėl išreiški savo baimes, veikiausiai prikąstum liežuvį. Be to, juk tu tikrai nenori dabar gąsdinti ir bauginti draugės niūria ateitimi. Verčiau ateities perspektyvų kol kas neaptarinėkite. Nebent draugė pati pradėtų apie tai pokalbį. O tada nepamiršk jos padrąsinti: „Taip, naują meilę rasti, ko gero, nelengva. Bet jei tik labai labai norėsi – tau tikrai viskas prieš akis“. „Ką gi, laimė, kad bent jau neturite vaikų“
Šia fraze numoji ranka į visas draugės nuoskaudas, tarsi skyrybos, jei šeima nesusilaukė vaikų, būtų juokų darbas. Ir nors tu akivaizdžiai bandai surasti bent šiokią tokią pozityviąją skyrybų pusę, šios frazės verčiau nesakyti. Gali būti, kad tik dar kartą užlipsi draugei ant nuoskaudos, jei ji troško susilaukti vaikų ir dabar labiausiai apgailestauja, kad nespėjo ar nepavyko?
