lABAI SVARBU mūsų KATALIKIŠKO TIKĖJIMO INKULTŪRACIJA. Tai apsprendžia ugdymas, auklėjimo dalis, perskaitytos autorių knygos ir pan. Ar jos atneša į mokinio sąmonę, vėliaus į pasąmonę Kristaus "Gerąją Naujieną"? Tokią ir turime tautą, valstybę. Todėl labai svarbu, kaip auklėjame savo jaunimą, ar į smegenis kišame tik žemiškus, t.y. trapius ir laikinus dalykus ar nepamirštame amžinųjų? Tam kad jaunimas augtų, pasąmonėje turėdamas "Gerosios Naujienos" Kristaus pažadą, dangaus viltį žemiškąjam gyvenimui pasibaigus reikalinga mūsų katalikiško tikėjimo inkultūracija - susiejimas su visa lietuviška kultūra, kultūros atnaujinimas Kristuje, kitaip liksime tamsumoje, be krikščioniškos dangaus šviesos. Tai turi atlikti ne tik tėvai, bet ir švietimo sistema, informacinės priemonės, visuomenė, organizacijos ir, aišku, pati Bažnyčia..

neteisinga sakyti ,kad krikscioniskuose krastuose,yra nedarbo diena,tai netiesa,Liuteronai krikscionys,bet vokietijoje siandien darbo diena,isskyrus Bavarija,kurioja dominuoja katalikai.

Žolinė yra derliaus šventė, kada būdavo aptariamas derlius, o tai reikšdavo ir turimas maisto kiekis metams. Ar soti bus žiema, ar diržus reikės susiveržti. Štai kita šios dienos reikšmė ir visai ne religinė.

Aciu uz nuostabius zodzius,kurie sustiprina palaiko ir maloniai nuteikia.

ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS APRAIŠKA
2016 m. rugpjūčio 11 d.

Tai pats nuostabiausias kunigas!

Aš noriu būti geresne

Daug pasakyta, bet vėl apie viską ir nelabai suprasi apie ką. Tikram tikinčiam nereikia kažkokios specialios dienos, kad suprastų, kad jis žmogus,na žinoma nepamiršti tos dienos, kai jis gimė iš Aukšto, kai gimė iš Dvasios. Tikėjime, bendravime su Dievu turime būti kiekvieną dieną.
Dabar tiek privelta visokiu švenčių, apeigų, pašventinimų daiktų, žolių, kurie saugos nuo kažko tai, jei tai mus gelbėtu, nebūtų reikėję Kristaus!! Kaip Raštas sako nepasitikėkite nieko ištirkite visa, o visą yra Biblijoje kuris yra užrašytas Dievo žodis, šaukites Dievo artekite prie Jo ir Jis artinsis prie jūsų

Mokiausi jabjoskynėj, todėl turiu pastabų dėl priešpaskutinės pastraipos - turėtų būti arba nieko, arba brūkšnelis. Nebent nežinau šiuolaikinių rašybos taisyklių. O esminis dalykas - neradau kol kas kito krašto, kuris švęstų pagonių šventę kaip išeiginę dieną. Net lenkai šią dieną švenčia kaipo kariuomenės dieną.

O kaip būtų žiūrint iš kitų religijų taško? Krikščionybė yra tik viena iš daugelio religijų, tad tai yra tik krikščionims reikšminga...Ar kitų religijų atstovai yra neteisūs? Ar jie visi eis į pragarą, nes netiki nei Jezum nei Marija ir nešvenčia Žolinių??? O šiaip tai yra sena pagoniška šventė, perimta ir pakeista pagal krikščionybės reikalavimus, tad ar ne perdaug prasmės čia ieškoma???