• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuo metu visi gyvena kalėdiniame šurmulyje, perka ir pakuoja dovanas mylimiems žmonėms, dėlioja šventinių valgių sąrašus bei renkasi kalėdines eglutes. Paskutiniajam punktui įgyvendinti neretai renkamasi tarp dviejų alternatyvų: dirbtinės, ilgai tarnaujančios eglutės ir gyvos, savo kvapu kalėdinę nuotaiką į namus pritraukiančios eglutės. Tad kuri iš jų yra vertesnė dėmesio?

Šiuo metu visi gyvena kalėdiniame šurmulyje, perka ir pakuoja dovanas mylimiems žmonėms, dėlioja šventinių valgių sąrašus bei renkasi kalėdines eglutes. Paskutiniajam punktui įgyvendinti neretai renkamasi tarp dviejų alternatyvų: dirbtinės, ilgai tarnaujančios eglutės ir gyvos, savo kvapu kalėdinę nuotaiką į namus pritraukiančios eglutės. Tad kuri iš jų yra vertesnė dėmesio?

REKLAMA

Specialistai atsakė, kuris sprendimas bus draugiškesnis aplinkai.

Gyva ar dirbtinė eglutė?

Vakar socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos hrometeorologijos tarnyba savo socialinio tinklo paskyroje meteo.lt pasidalijo įrašu apie daugeliui aktualų klausimą – kalėdinės eglutės pasirinkimą. 

Specialistai įraše aptarė gyvos ir dirbtinės eglutės privalumus ir trūkumus bei pateikė pačią aplinkai draugiškiausios eglutės alternatyvą.

„Kalėdų laukimo laikotarpis jau pilnai įsivažiavo, už savaitės daugelis švęsime Kalėdas. Tuo tarpu, seniau tik Kūčių ar Kalėdų išvakarėse daugelis pasipuošdavo eglutę arba eglišakį, o šiais laikais tai daroma vis anksčiau. Dalis žmonių vedami šventinės nuotaikos eglutę puošia dar nepasibaigus lapkričiui, o kiti – truputį ilgiau palaukia.

Iš dalies tokį ankstyvą puošimą lėmė namuose įsivyravę dirbtinės eglutės ir augančios vazonuose, todėl nebėra baimės, jog iki Naujųjų medis tiesiog nudžius (sausa eglė gali sukelti net ir gaisrą ). Bet ar kada pagalvojote kokia eglutė, natūrali ar dirbtinė, yra mažiau žalinga planetai (mažesnis CO2 pėdsakas, mažiau teršiama atmosfera ir pan.).

REKLAMA
REKLAMA

Dirbtinės eglės gali pasirodyti kaip puiki išeitis, tačiau ne viskas taip gražu kaip gali pasirodyti. Dažnu atveju (atsižvelgiant į sukuriamą CO2 pėdsaką) geriau yra pirkti vietoje užaugintą natūralią eglutę nei iš tolimos šalies atkeliavusią dirbtinę.

REKLAMA

Yra netgi paskaičiuota, jog dirbtinė eglutė (taršos atžvilgiu) atsiperka (t. y. atsveria natūralią), kai būna panaudojama mažiausiai 4–8 metus, jei eglutė yra vietinės gamybos.

Deja, labai dažnai dirbtinės eglutės ekologinio atsipirkimo laikas siekia nuo keliolikos iki net 20 metų. Paprasčiau tariant, nusipirkus vieną dirbtinę eglutę (pvz. iš Kinijos) tai bus tarsi iš karto nukirsti keliolika natūralių.

Be abejonės, kasmet naujų dirbtinų eglučių neperkame. Jas naudojame bent jau keletą metų, tačiau panorėjus naujesnės (sekant madas) verta susimąstyti.

REKLAMA
REKLAMA

Geriausia išeitis – nepulti išmesti senosios, o geriau ją atiduoti į daiktų mainų punktą ar tiesiog kažkam padovanoti. Jums – nereikalingas daiktas, o kitiems tai gali būti dar bent keletą metų daug džiaugsmo nešantis šventinis atributas.

Na o pats ekologiškiausias sprendimas – pirkti arba nuomotis gyvą eglutę vazone, kad pavasarį ją eitų pasodinti kažkur lauke. Dar geriau – vietoje visos eglutės parsinešti tiesiog didesnę nugenėtą eglės šaką. Šias miškininkai dalina kasmet visoje Lietuvoje likus keletui dienų iki švenčių“, – rašė jie.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų