Kiek valandų sėdite darbe prie stalo? O kada nuo jo atsistojate, tik pietauti? Pasirodo, toks ilgas sėdėjimas yra pavojingas. Mat nuo ilgo sėdėjimo greičiau senstame. Apie ką mes čia? Ogi pradėkim nuo pradžių.
„Žmogaus chromosose yra genai ir kiekvienos chromosomos gale yra telomerai. Ląstelei dalijantis chromosomų galai arba telomerai trumpėja ir taip vyksta genetinis senėjimas. Neseniai Anglijos Londono karališkasis universitetas įrodė, kad sėdimas gyvenimo būdas yra kaip peilis chromosomų telomerams.
DNR grandinė susivynioja labai daug kartų ir suformuoja chromosomas, kurias galima matyti per mikroskopą. Chromosomų galai yra vadinami telomerais, kurie apsaugo chromosomas nuo suirimo“, - pasakoja genetikos profesorius Danielius Serapinas.
Spartesniam telomerų trumpėjimui įtakos turi maistas, vaistai, gyvenimo būdas. Didžiosios Britanijos mokslininkai tyrė pustrečio tūkstančio dvynukų.
„Pasirodo, tie dvynukai, kurie sėdėjo per dieną daugiau negu dvi valandas be pertraukų turėjo žymiai trumpesnius telomerus. Tai reiškia, kad jeigu žmogus turi sėdimą darbą turi daryti pertraukas geriausiai kas valandą, bet ne ilgiau, kaip dvi valandos be perstojo sėdimo darbo“, - aiškino genetikos profesorius.
Ką blogo daro ilgas sėdėjimas?
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos kurso vadovo profesoriaus Algio Abaravičiaus, judant vyksta daug mums palankių procesų.
„Fizinio aktyvumo metu suintensyvėja medžiagų apykaita, kraujotaka, ląstelės tampa labiau darbingos ir dėl to pagerėja. Pagerėja širdies veikla padažnėja. Sumažėja kraujospūdis, kartais padidėja, tas padidėjimas kraujospūdžio irgi yra svarbus nes aprūpinamos ląstelės geriau krauju“, - teigia fiziologijos profesorius Algis Abaravičius.
Tad norim senti lėčiau – reikia daugiau judėti.
Tai kokių pratimų imtis? Pasak sporto medicinos gydytojo Manto Ambraškos, labai padeda ir paprasti dalykai.
„Pirmas vaistas yra ne pratimas, bet būtent padėties keitimas ir jeigu mes dirbam ofise, jeigu turime spausdintuvą, galim jį perkelti toliau arba netgi į atskirą kabinetą, kad iki jo reikėtų nueiti. jeigu bendraujam su kolega, kuris yra gretimam kabinete galima jam parašyti ne elektroninį laišką, o iki jo nueiti“, - pataria sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška.
Kokius pratimus derėtų atlikti, žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
