Netrukus po žinios apie dingusį sūnų, socialiniuose tinkluose aktyviai ėmė komunikuoti berniuko tėvai – paskelbė nuotraukas, dalijosi atnaujinimais, o jau netrukus sukūrė specialią grupę berniuko paieškoms.
Žinoma, oficialias paieškas koordinuoja pareigūnai, tačiau milžinišką darbą daro paprasti žmonės-savanoriai, kurie, savo ruožtu, apsiginklavę šunimis, prožektoriais bei kantrybe, šukuoja upės pakrantes. Negaliu patikėti, ką matau kiekvieną dieną spaudoje... Šitoks nepažįstamų žmonių gerumas!
Būtent jie rado Mykolui priklausiusį ausinių dėkliuką, telefoną, banko kortelę
Ir šiandien aš pati, kaip mama, graudinuosi. Ir ne tik dėl to, kad širdį veria paauglio dingimas, bet ir dėl to, kad mane labai sujaudino žmonių gerumas.
Dingo vaikas ir jau netrukus tūkstančiai neabejingų žmonių, aukodami savo laiką ir laisvas valandas, skiria nepažįstamo berniuko paieškoms.
Man sunku įsivaizduoti, ką išgyvena Mykolo tėvai ir ką jie jaučia, matydami tuščią sūnaus kambarį, tačiau šią akimirką jie gali būti ramūs jau vien dėl to, kad gyvename tarp daugybės neabejingų žmonių, kurie kritinėmis situacijomis skuba į pagalbą.
Ačiū kiekvienam, kuris prisideda prie Mykolo paieškų!
Autorius: skaitytoja Edita