Simona Adomaitytė
Ar tiesa, kad universalių dietų nėra?
Kalbant apie dietas ir jų įtaką svoriui tampa aišku, kad paprasčiausiai reikia sumažinti gaunamų kalorijų kiekį. Tačiau kaip tai padaryti? Teoriškai kiekvienas žino – reikia mažiau valgyti. Bet tai nėra taip paprasta, nes į lieknėjimo mechanizmą giliai įsišakniję daugybė kitų dalykų. Pavyzdžiui, paveldimumas, emocinė situacija – juk dažnai gausiau valgoma ne šiaip sau. Dažnai gausiau valgoma ir ne dėl to, kad jaučiamas alkis.
Gydytojai, dirbantys su pacientų svorio korekcija, stengiasi kaip nors sumažinti žmogaus raciono kalorijų kiekį, todėl sukuria tik jam skirtą mitybos planą. Jei planas, sudarytas įžymybei, pasiteisino, jis greitai virsta mitu, pavadintu žinomo asmens vardu – Aniston, Pugačiovos dieta ir pan. Mitybos planas iškart įgauna komercinį atspalvį – jį galima platinti ir iš to gyventi. Taip atsiranda universalios dietos, nors jos iš pradžių, kaip ir dera, buvo taikytos konkrečiam žmogui. Dženifer Aniston ir Alai Pugačiovai tos dietos buvo veiksminga, bet tai nereiškia, kad kitas asmuo sulieknės.
Kodėl negalime pasinaudoti, tarkime, Aniston ar Pugačiovos dieta, jei šių įžymybių svoris iš tiesų sumažėjo? Jei bet kokią ligą gydysimės kaip kaimynas, tai visai nereiškia, kad pasveiksime. „Universali“ dieta gali padėti sumažinti nutukimą, bet iš esmės svorį reikia ne tik sumažinti – jį būtina išlaikyti stabilų ateityje. Mitybos specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad universalios dietos neveikia – jos negydo ir nepašalina priežasties, dėl kurios žmogus storėja. Nustojus laikytis dietos dažnam pasireiškia „jojo“ efektas – svoris grįžta. Ir tai turi daugiau žalos nei viršsvoris apskritai.
Taigi, tos Aniston ar Pugačiovos, slyvų ar obuolių dietos neturi ilgalaikio poveikio. Kiekvienas žmogus individualus, pradedant genetika, šeima, gyvenamąja vieta, socialine padėtimi ir baigiant aplinkos lemta jo fizine ir emocine būkle. Todėl ir maitinimosi planas turėtų būti kiekvienam individualus. O kalbant apie asmeninę dietą, stengiamės žodžio „dieta“ išvis nevartoti, nes jis įgavęs neigiamą atspalvį. Beje, „dieta“ graikiškai reiškia gyvenimo būdą, gyvenseną, mitybos būdą.
Kodėl svoris sugrįžta? Ar taip organizmas ruošiasi „pasaulio pabaigai“?
Laikantis dietos kiekvienas numestas kilogramas truputį sulėtina bazinę medžiagų apykaitą. Jei per 10 dienų sukandę dantis pasiekėte idealų kūno svorį (tarkime, jei antsvoris tebuvo 5–6 kg) ir džiaugiatės rezultatu, nepamirškite, kad to pasiekėte per labai trumpą laiką. Organizmas suprato, kad jūs sumažinote savo bazinį kalorijų poreikį, o pasąmonė šnabžda, kad jau galite valgyti ir kitaip… Dėl sumažėjusio kalorijų kiekio netgi pradėjus valgyti tiek pat, kiek iki dietos pradžios, svoris grįžta sparčiau nei krito. Fiziologiškai tai atsitinka dėl sumažėjusios bazinės medžiagų apykaitos.
Organizmas stengiasi apsisaugoti nuo bado. Bado sąlygomis, kai trūksta maisto medžiagų, jis stengiasi išsaugoti gyvybines funkcijas, lėtėja medžiagų apykaita. Galima sakyti, organizmas ruošiasi pasaulio pabaigai… Bet pasaulio pabaigos nebuvo ir žmogus vėl pradėjo valgyti sočiai. Organizmas tokiais atvejais išmoksta kaupti atsargas „juodai dienai“, svoris pradeda didėti riebalinio audinio sąskaita. O žmogui atrodo, kad jis valgo lyg ir tiek pat, lyg ir pajuda, sportuoja, galėtų raumenys didėti, bet didėja tik riebalinis sluoksnis. Kodėl? Nes jis – geriausias energinis substratas, jame tankiausiai susikaupusios kalorijos. Kai organizmas vėl ruošiasi badauti, iš suvalgomo maisto gaminamas riebalinis audinys. Tokia žmogaus fiziologija.
Minėjote, kad obuolių ir slyvų dietos nėra geros. Kodėl?
Badavimo ir „universalių“ dietų pasekmės būna dar blogesnės – jei organizmas negauna visų reikalingų medžiagų, gali sutrikti širdies darbas, išsivystyti kitos ligos.
Manoma, kad organizmas turi gauti daugiau nei 26 žinomas maistines medžiagas. Tam sukurtos maisto piramidės, aiškinama, kiek ir ko žmogus turi suvalgyti, kad būtų sveikas ir energingas. Eilinė „universali“ dieta dažniausiai skurdi – trūksta kalorijų, riebalų, angliavandenių ir baltymų. Jos dažniausiai monotoniškos kitų maistinių medžiagų atžvilgiu – neužtikrina visos reikalingų medžiagų įvairovės. Jei toks maitinimasis užsitęsia per ilgai – lauk komplikacijų. Kenksminga vienodai maitintis ilgiau nei 7 dienas. Gali išryškėti kokių nors maisto medžiagų stokos požymių.
Vienos maisto rūšies dietos turi dar vieną neigiamą aspektą – tai gana sveikų maisto produktų išbraukimas iš raciono. Pavyzdžiui, po kokios nors dietos pacientas sako, kad į grikius nebegali nė žiūrėti, o apie varškę nenori nė prisiminti po buvusios Badikovos dietos... Įvyksta taip, kad tie produktai, kurie kadaise buvo mėgstami, bet dėl dietos neracionaliai įtraukti į žmogaus maisto racioną, tapo nekenčiami. Taip geras maisto produktas turi iškristi iš ateities raciono, nes jo buvo perdozuota.
Dažniausias antsvorį turinčių žmonių skundas: „Išbandžiau viską...“
Liūdniausia, kad tokios „universalios“ dietos didina nusivylimą savimi. Dažnai žmogus sako: „Išbandžiau viską, bet vėl priaugau svorio. Man sunku laikytis dietos...“ Jis nusivilia ir nepasitiki savimi. Tačiau lieknėjimo tikslas – didinti pasitikėjimą savimi, gerinti gyvenimo kokybę. „Universalių“ dietų pasekmė – blogėjanti psichologinė savijauta.
Dabar daug įvairiausių lieknėjimo priemonių... Ar jos nors kiek veiksmingos?
Nutukimas – tai liga, o liga gali būti gydoma įvairiais metodais ir vaistais. Juos galima naudoti, kai yra labai aiškių kriterijų, kuriuos nustato tik gydytojas. Vaistų nėra labai daug, bet ir nebūna daug atvejų, kai juos reikia skirti. Dažnai užtenka sugrąžinti žmonėms pasitikėjimą savimi, nuslopinti apetitą. Dažnai jie patys, savo nuožiūra vartoja įvairiausius maisto papildus. Tačiau kaip iš tiesų veikia laisvai parduodami maisto papildai, iki galo nėra aišku, nes jie registruojami be medicininių tyrimų.
Kam tada gaminami ir platinami papildai?
Iš tiesų maisto papildo esmė – papildyti maisto racioną, kai organizmui trūksta kokių nors medžiagų. Jei pavartojus papildo ypač greitai krenta svoris, galima įtarti, kad jo sudėtyje yra vaistų nuo nutukimo. Buvę atvejų, kad ištyrus papildų sudėtį, nustatyta ne dviguba ar triguba, o dešimteriopa vaistų dozė. Reikėtų žinoti: jei papildas pasižymi veiksmingumu, jis gali būti netgi kenksmingas.
Normalaus maisto papildo poveikis turėtų būti lygai toks, kaip, tarkime, vitaminų. Kas greitai pajaučia jų poveikį?
Jei papildas labai slopina norą valgyti, ima troškinti, kamuoja nemiga – kai atsiranda bet kokių šalutinių simptomų, verta susirūpinti.
Lieknėjimo papildų būna skirtingų. Vieni skirti normalizuoti angliavandenių kiekį kraujyje, kad būtų išvengta cukraus lygio ūgtelėjimo, kuris sukelia alkio jausmą. Kiti sukuria apgaulingą sotumo jausmą – išbrinksta skrandyje.
Kofeinas ar žaliosios arbatos ekstraktas teoriškai greitina medžiagų apykaitą, nors iš esmės šios medžiagos tik skatina širdies raumens susitraukimą. Medžiagų apykaita pagreitėja, bet labai nedaug. Šalutinis tokių papildų poveikis – didesnis širdies raumenų krūvis.
Yra papildų, kurie turėtų lemti riebalinio audinio nykimą ir tarsi pasiimti iš jų energiją. Teoriškai jie veiksmingi, bet juos vartodami būtinai turite sportuoti.
Gydytojai dietologai tik kraštutiniu atveju skirti vaistus nutukimui gydyti, nes bet kokia tabletė ar papildas atima iš žmogaus norą ką nors daryti pačiam. O sveikos gyvensenos esmė – kuo mažiau vaistų.
Lieknėti norime, bet grįžę namo vis dėlto vartojame lietuvišką maistą. Ką daryti, jei ir cepelinai, ir spirgai mums skanu?
Mitas, kad lietuvių virtuvė prisideda prie nutukimo. Troškinti kopūstai su dešrelėmis ar bulvių patiekalai netukina, jei žinai, kiek ir ko suvalgai. Sveika ir grybai, kol jų nesugadiname spirgų ir grietinėlės padažu. Nėra draudžiamo maisto – yra tik kiekis ir paruošimo būdas. Jei norime skanių troškintų kopūstų, galime įdėti gabalėlį rūkytos mėsos, bet maistas neturi plaukioti riebaluose. Tuomet svarbu – porcija. Jei giminėje puoselėjama cepelinų puotų tradicija, jos nereikia atsisakyti, svarbu žinoti, kiek gali sau leisti suvalgyti. Ir dietinių daržovių turime pakankamai – ridikų, kaliaropių, morkų. Nereikia manyti, kad tik pomidoras ar agurkas turi labai mažai kalorijų.
Ką manote apie tokią, sakyčiau, gan drastišką lieknėjimo būdą kaip žarnyno valymas?
Žarnų valymas bandant sulieknėti – visiškas mitas. Klizmavimas arba vadinamoji akvakolonterapija nutukimo negydo.
Klizmos atliekamos nuo senovės Egipto medicinos laikų. Tačiau ši procedūra naudinga tuomet, kai tikrai reikalinga: ruošiantis operacijoms, senyvo amžiaus žmonėms (kai sulėtėja žarnų motorika), gydant vidurių užkietėjimo atvejus jaunoms moterims dėl hormonų sutrikimų ir t.t.
Jei norite „išsivalyti“, šios procedūros atlikti nereikėtų. Procedūra blogai veikia žarnų florą. Be to, pasitaiko komplikacijų. Gana dažnai klizma atliekama tuomet, kai tiesiog užkietėjo viduriai, o tokios situacijos labai pavojingos – viduriai užkietėja dėl daugybės priežasčių, viena jų – vėžiniai procesai. Tuomet žarnų valymo pasekmės gali būti labai liūdnos.
Nutukimas gydomas ne klizmomis ir ne skrandžio žiedais. Pirmiausia tai – gyvensenos keitimas, teisinga subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, sveikas gyvenimas.
Kokiais atvejais atliekamos skrandžio apjuosimo operacijos?
Chirurginis gydymas nuo nutukimo skiriamas, kai kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 35 ar 40, kai sunku koreguoti nutukimo komplikacijas – vystosi hipertenzija, cukraligė ir kitos ligos. Yra du gydymo būdai: skrandžio apjuosimo operacijos ir malabsorbcinės operacijos. Jos atliekamos tik labai didelį antsvorį turintiems žmonėms.
Chirurginė intervencija rekomenduojama tik tuomet, kai nėra kitos išeities. Skrandžio apjuosimo operacija – mechaninis būdas priversti žmogų pakeisti gyvenseną. Tačiau ir jis negarantuoja lieknėjimo. Jeigu nekeisite gyvensenos, rezultato nepasieksite. Po chirurginės intervencijos rezultatas matyti tik per pirmus 6 mėnesius. Nekeičiant gyvenimo būdo, maitinimosi, nedidinant fizinio aktyvumo, po dvejų metų kūno masė vėl ima didėti.
Tad kokia dieta efektyviausia?
Norint ilgam laikui sumažinti svorį, rekomendacijos ir būdai tikslui pasiekti labai individualūs. Tai ne dieta, o gyvenimo ir mitybos įpročių keitimas.
Dauguma žmonių gyvena šeimose, todėl vienam sunku laikytis gydytojo rekomendacijų. Bet išeitis yra. Šeimai tikrai nereikia virti trijų atskirų puodų maisto. Galima valgyti tą patį kotletą, bet vienam tai geriau daryti pirmoje dienos pusėje, kitam – antroje. Dažniausiai nutukimas kamuoja ne vieną šeimos narį, todėl efektyviausia, kai sveikai gyvena visi namiškiai.
