Teisingi produktai, neteisingi įpročiai Pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, iš italų mitybos tradicijų turime ko pasimokyti.
„Viduržemio jūros regiono žmonių mityba iš esmės atitinka sveikos mitybos piramidės principus. Jie vartoja daug termiškai neapdorotų, šviežių ir įvairių daržovių bei vaisių, racione vyrauja šalto spaudimo alyvuogių aliejus, gausu jūros gėrybių, šviežios žuvies, o šiuose produktuose yra daug žmogaus organizmui reikalingų Omega-3, mononesočiųjų rūgščių. Daržovėse yra mikronutrientų – antioksidantų ir antikancerogenų. Pilno grūdo duonoje bei makaronuose – maistinių skaidulų, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje, valo žarnyną“, – regiono virtuvės privalumus vardija dietologė.
Fenomenalus itališkas maistas Lietuvoje paskatino kurtis picerijų tinklus bei atskirus restoranus. Tiek pica, tiek makaronai reiškia beveik neribotas kulinarines galimybes juos apžaidžiant, bet kaip sveikatai naudingos Viduržemio jūros dietos dalis minimi ne jie, o grūdų produktai, šalto spaudimo alyvuogių aliejus, švieži vaisiai, daržovės, žuvis, jūros gėrybės. Pasak J.Dobrovolskienės, net pica ir makaronai nėra tokie žalingi, kaip kartais gali atrodyti.
„Žinau, kad visi mėgsta patraukti per dantį šiuos miltinius patiekalus, bet nei makaronai, nei picos nieko blogo nedaro, jei tik yra gaminami iš kokybiškų, nebalintų miltų, jei apsieinama be papildomų priedų, tokių kaip riebalai ar kiaušiniai. Tad didelės tragedijos pačiame principe nematau – kur kas svarbiau, kaip produktas ruošiamas, ar gardinamas beverčiais padažais, ar tik šlakeliu tyro alyvuogių aliejaus. Taip pat labai svarbu saikas“, – sako dietologė.
Jei Italijos maisto produktai bei patiekalai Lietuvoje prigyja, tai pati maisto kultūra – ilgos ir vėlyvos vakarienės, dietologės teigimu, neturėtų būti laikomos sektinu pavyzdžiu.
„2-3 valandas trunkančios vėlyvos ir gausios italų vakarienės – tai savotiška klasika, kultūrinių tradicijų dalykas. Tačiau kad ir kaip nenorėčiau to sakyti, manau, kad šios tradicijos po truputį nunyks dėl akivaizdžių įrodymų, kad tai kenkia sveikatai. Jau dabar Pietų Europos šalys susiduria su anksčiau neregėtais nutukimo mastais, taip pat daugėja diabeto atvejų. Tad jei verta žavėtis italų virtuve, jos produktais bei deriniais, toli gražu nereiškia, kad turime aklai perimti viską“, – sako dietologė.
Italija atrado Lietuvą: bus naujienų
Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų prezidentė Ieva Gaižutytė pastebi, kad augant importo apimtims, ne tik į Lietuvos, bet ir į Baltijos šalių rinką pastaruoju metu jau dairosi nauji stambūs žuvies bei jūros gėrybių, taip pat šviežių vaisių ir daržovių importuotojai iš Italijos.
Pernai importas iš Italijos į Lietuvą viršijo 885 mln. eurų ir savo apimtimi nusileido tik Vokietijai, Lenkijai bei Latvijai. Vertinant tik maisto segmentą, iš Italijos į mūsų šalį daugiausiai įvežama vaisių, riešutų, įvairių gėrimų, kavos, arbatos, prieskonių, vertinamas aliejus, sūriai, o Italijos verslininkai gausiomis delegacijomis lankosi Lietuvoje. „Mūsų rinka jau sulaukė Italijos gamintojų įvertinimo. Jie jaučia, kad lietuviai vis labiau supranta ir vertina aliejaus, vynų, sūrių ir kitų maisto produktų kokybę. Iš Lietuvos distributorių taip pat sulaukiame vis daugiau prašymų rasti ekologiško aliejaus, kitų maisto produktų ir gėrimų gamintojus. Tai rodo, kad vartojimas Lietuvoje įgauna naują braižą, rinka jau pasiruošusi priimti nišinius ir neeilinius aukštesnio lygio produktus. O šiuo metu į mūsų rinką jau dairosi šviežios žuvies bei jūros gėrybių, taip pat vaisių ir daržovių importuotojai iš Italijos, kurie čia mato erdvės savo plėtrai ir yra pasirengę konkuruoti“, – sako Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų prezidentė.
