Sekmadieniais vakarais, pirmadieniais rytais ar po švenčių į privačias ar valdiškas medicinos įstaigas, prašydami konkrečios pagalbos – detoksikacijos, kreipiasi vis daugiau žmonių. Nebesugebantys išeiti iš užburto rato, vadinamųjų „daugiadienių“ užgėrimų, šiauliečiai moka kelis šimtus litų, kad medikai jiems padėtų. Stresą alkoholiu slopinančių žmonių daugėja, tačiau detoksikacija problemos nesprendžia, tik maskuoja tautos gėrimo mastą.
Starto linija vėl girtauti
Nerimas, drebulys, mirties baimė, emocijų labilumas, stiprus širdies plakimas, veriantis skausmas širdies plote, silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, viduriavimas, kaltės jausmas – tokios būsenos, ilgai vartojus alkoholio, kamuojami žmonės kreipiasi pagalbos į medikus. Pagalbą „daugiadienių“ išvargintiems žmonėms teikia ir Respublikinė Šiaulių ligoninė, ir privatūs gydytojų kabinetai, ir medicinos seserys, besiverčiančios privačia detoksikacijos praktika.
Šeimos gydytojas Darius Krištaponis sako, kad alkoholikai negali ir bijo liautis gerti, bei nežino, kaip tai padaryti. Detoksikacija tik išgelbėja kūną, bet nepakeitęs gyvenimo būdo žmogus vėl ima gerti.
Pernai vien sausio mėnesį į Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių, prašydami detoksikacijos, kreipėsi 234 žmonės, šiemet – 221. Kitais mėnesiais panašiai – kas mėnesį detoksikacijos prašo apie 200 žmonių, t. y. maždaug septyni per parą.
Tokie milžiniški skaičiai – tik Šiaulių ligoninėje, o kiek dar kreipiasi į privačius gydymo centrus ar slaugytojas, legaliai ar nelegaliai teikiančias tokią paslaugą.
Šeimos gydytojas Darius Krištaponis sako, kad alkoholio šalinimas iš organizmo neretai išgelbėja gyvybę, bet šis metodas nepadeda įveikti priklausomybės. „Detoksikacijos alkoholikas ar jo artimieji prašo tada, kai
pats geriantysis nebesugeba išeiti iš užburto rato, geria savaitėmis ar net pusmetį. Vakare puslitris degtinės, rytą – alus. Rytą neišgerti jis negali, nes apima panika, baimė mirti. Žmogus išgėrė, atsipalaidavo, atidirbo dieną ir vėl vakare geria. Valios pastangomis po „daugiadienių“ liovusį gerti žmogų dėl abstinencijos gali ištikti epilepsijos priepuolis“, – sako jis.
Detoksikacijos paslaugų prašo geriantys, įtemptą darbą dirbantys žmonės – verslininkai, valdininkai, advokatai, žurnalistai, aktoriai. Alkoholikas žino, kad rytą teks nudirbti daug darbų, reikės vairuoti, tad ir kreipiasi į medikus.
Pasak gydytojo, detoksikacijos metu per 2-5 valandas organizmas išvalomas nuo toksinų, skiriama raminamųjų vaistų. Žmogus gali vairuoti, kurį laiką nerimo nejaučia, tačiau vėliau tampa piktas. Jį visi nervina, erzina besikaupiantys darbai, žmogus kaltina aplinką ir vėl ima gerti. „Detoksikacija tokį vėl pastato prie alkoholio vartojimo „starto“ linijos“, – sako D. Krištaponis.
Kodėl vieni žmonės tampa alkoholikais, o kiti nuolat alkoholį vartoja, bet netampa priklausomi nuo svaigalų? D. Krištaponio teigimu, tai priklauso nuo kepenų fermento. Vieni žmonės jo turi daugiau, kiti visai neturi.
Nuo fermentų priklauso, ar greitai organizmas pašalins alkoholį. Retai ir mažai išgeriantys žmonės apsvaigsta greičiau, nes jų organizme minėti fermentai ne tokie aktyvūs. Greitai pasigeriantys žmonės šių fermentų gali turėti mažiau iš prigimties. Tokie žmonės rizikuoja tapti greičiau priklausomi nuo alkoholio. Alkoholizmui progresuojant fermentų nebelieka, todėl žmogus nebegali valios pastangomis sustoti gerti.
Sunkaus girtumo žmogų reikia reanimuoti
Šiaulių priklausomybių ligų centre pacientui prašant atliekama ambulatorinio anoniminio išblaivinimo paslauga. Jam palatoje atliekama medikamentinė detoksikacija ir gali būti suteikta psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacija. Išblaivinimas nėra nemokamas – kainuoja 226 Lt.
Priklausomybių ligų centro vadovas Elmantas Zevertas sako, kad į skyrių gali būti priimami tik tie pacientai, kurių girtumas yra lengvas ar vidutinis. Esant sunkiam girtumui ir kai trinka paciento širdies ritmas, detoksikacijos metu žmogus gali mirti.
Pasak E. Zeverto, atliekant detoksikaciją, gydymo įstaigoje turi būti reanimacijos palata. Kilus pavojui gyvybei, ėmus stoti širdžiai, tik reanimuojant pacientą būtų galima išgelbėti. Tokių atvejų šalies gydymo įstaigose yra buvę. Dėl paciento mirties paprastai kaltinami medikai, tačiau jie tikrai nekalti. „Tai absoliutus marazmas. Pats geriantysis privedė save iki tokios būsenos, pats prisišaukė bėdą“, – sako gydytojas.
Centro vadovas piktinasi, kad Lietuvoje situacija dėl alkoholikų gydymo yra tragiška. Ligoninės nebepriima detoksikuoti alkoholikų, kurių girtumas, pavyzdžiui, 5 promilės. Išvaro išsiblaivyti ir tada eiti į Priklausomybių ligų centrą gydytis. Centras – ne blaivykla, o gydymo įstaiga. Jei šalyje reikia blaivyklų, tai jose turi būti reanimacijos palatos.
„Vaiko tą žmogelį, niekas nesupranta ligos. Paliktą be priežiūros žmogų gali ištikti epilepsijos priepuolis, jam sustoja širdis. Mes neturime reanimacijos palatos, neturime teisės detoksikuoti sunkaus girtumo asmenų. Detoksikuojame tik tada, jei normalus širdies ritmas, yra atlikti tyrimai“, – sako E. Zevertas.
Gydytojo teigimu, licencijas turintys detoksikacija besiverčiantys asmenys labai rizikuoja, besiversdami tokia veikla, nes tektų prisiimti atsakomybę, jei žmogu mirtų.
Šiaulių priklausomybių ligų centro vadovas Elmantas Zevertas sako, jog sergantis alkoholizmu turi tiesiog suprasti, kad privalo gyventi kitaip. Svarbu susipažinti su anoniminių alkoholikų programa, išmokti be svaigalų džiaugtis, mylėti, liūdėti.
Girtavimo mastas – milžiniškas
Jei ketvirtadienį, prieš porą savaičių, į Šiaulių priklausomybių ligų centrą būtų atėjęs pagalbos prašantis alkoholikas, į skyrių jis nebūtų priimtas. Nebuvo vietų. Penktadienį, išvykus dešimčiai ligonių, vietų jau atsirastų. E. Zevertas sako, kad skyriui šiemet skirta kone 250 tūkst. Lt mažiau, todėl padėti žmonėms itin sunku. Centre yra 20 vietų ligoniams, gydomi 27, tačiau trūkstama medikų. Koks gydytojas eis dirbti, „ant popieriaus“ gaudamas 1830 Lt algą?
Valstybė, gydytojo teigimu, siekia surinkti pinigų iš prekybos svaigalais, todėl toleruoja pačios baisiausios psichotropinės medžiagos – alkoholio – vartojimą. „Norima pasipinigauti iš vargšų žmonių. Leidžiama gerti, o pagalba susirgus neteikiama – špygą taukuotą pakiša“, – piktinasi medikas.
E. Zeverto teigimu, Priklausomybių ligų centrai valstybei nereikalingi, nes trukdo alkoholio gamintojams pasipelnyti. „Girtavimo mastas šalyje milžiniškas, o pagalba – minimali. 36-erius metus kartoju tą patį, bet situacija nesikeičia“, – sako gydytojas.
Turi susitvarkyti dvasinį gyvenimą
Alkoholikai priklausomybei įveikti renkasi įvairius būdus, neretai psichologinį ar cheminį kodavimą. Kurį laiką tai padeda žmogui gyventi be taurelės, bet kodavimas neduoda didelės naudos. Žmogus gali negerti pusmetį ar kelerius metus, tačiau neretai laikui baigiantis jis neatsispiria pagundai. Pailsėjęs organizmas geba toleruoti didesnį alkoholio kiekį, tad geriama dar daugiau. Ir vėl patenkama į užburtą ratą.
Problema ta, kad priklausomybė nuo alkoholio nėra išgydoma. Ši liga išlieka iki paskutinės gyvenimo dienos. Liovęsis vartoti alkoholį žmogus niekada gyvenime nebegali pakelti taurelės, nes nėra sukurta medikamento, kurį vartojant įmanoma pasveikti ir vėl saikingai vartoti alkoholį.
Alkoholizmu sergantis žmogus negali gerti mažiau, nes alkoholio trauka yra stipresnė už protą ir valią. Juk kaip negalima sukaupti valios ir nenueiti į tualetą viduriuojant, taip ir alkoholikui negalima sukaupti valios ir gerti mažiau.
Priklausomybių centrai neišgydė nė vieno alkoholiko. Sergantysis turi tiesiog suprasti, kad reikės gyventi kitaip, keisti gyvenimo būdą. Ligoniams svarbu susipažinti su anoniminių alkoholikų programa, kuri nėra gydymas, o gyvenimo būdas. Tereikia išmokti be svaigalų džiaugtis, mylėti, liūdėti.
„Klausiu pacientų, kodėl jie nekiša pirštų į elektros lizdą. Juk aišku, kad elektra nutrenks mirtinai. Taip ir alkoholikas turi saugotis alkoholio, nes jis jam – mirtinas. Žmogus turi susitvarkyti dvasinį gyvenimą. Fizinis kūnas – antraeilis dalykas“, – sako E. Zevertas.
Oksana LAURUTYTĖ