Iš karto reikia pasakyti, kad tai jei tik pamatėte, kad šuo ką nors laižo, to valgyti tikrai nenorėsite. Mums - tai gana šlykštu, o ir per daug atsargūs būti negalime. Visgi, nutikti gali visko - šuo gali lyžtelti vaiko maistą, jūsų lėkštės kraštą ir likti nepastebėtas. Kuo tai gresia?
Viskas, aišku, priklauso nuo šuns sveikatos, bet įsivaizduokime, kad tai - jūsų gerai prižiūrėtas sveikas augintinis. Pavojai, susiję su šuns seilėmis ir jūsų virškinamuoju traktu, yra susiję su dviem blogybėmis - bakterijomis ir parazitais. Pastuerella bakterijos yra labai dažnos šunų ir kačių burnose. Jos gali sukelti odos infekcijas, tačiau tam, kad tikrai padarytų žalos palaižyto maisto ar veido nepakanka. Dažniausiai infekcijos prasideda po įkandimų ar gyvūnų seilėms patekus ant žmogaus žaizdų.
Šunys savo liežuvius naudoja ir švarai palaikyti. Tai reiškia, kad ant jų liežuvių patenka nemažai bakterijų ir nuo jų išangių. Tarp jų gali būti ir žarninių lazdelių, Clostridia ir kitų bakterijų. Šuo gali neturėti jokių simptomų, tačiau šios bakterijos, patekusios į žmogaus organizmą, gali sukelti rimtų problemų. Tačiau žmonės labiausiai nerimauja dėl kitų priežasčių - parazitų.
Tai, kad šunys liežuviu liečia savo išanges kelia pagrįstų baimių dėl žmonėms perduodamų parazitų. Didžiausia tikimybė, kad taip būtų perduotos liamblijos ir kriptosporidijos - parazitai, kurie yra pavojingi iš karto palikę šuns organizmą. Kitaip tariant, jiems nereikalingas brandos periodas išmatose, jie gali būti perduoti per palaižymą.
Tai ar reikėtų bijoti, kad šuo palaižys jūsų veidą, maistą ar mažas vaikas sumerks rankas į šuns vandens dubenėlį? Iš tikrųjų, tai nelabai. Jei savo šunį gerai prižiūrite, jis yra sveikas ir nebendrauja su benamiais gyvūnais, tikriausiai nieko baisaus jis žmonėms perduoti negali. Visgi, atsargumo dėlei maisto, kurį palaižė jūsų šuo, tikrai nevalgykite. O vaikai, bendraudami su šunimis, išsiugdys stipresnį imunitetą. Svarbiausia, nepamirškite, kad šunys turi reguliariai lankytis pas gydytojus, jų parazitai turi būti naikinami, o ir maistas turi būti laikomas švarioje vietoje.
Beje, šunų seilės jau tūkstančius metų yra laikomos vaistais. Dar senovės Egipte pastebėta, kad šunų seilės gydo žaizdas. Neseniai Nyderlanduose atliktas tyrimas parodė, kad histatinas, seilėse randamas baltymas, padeda augti ir plisti naujoms odos ląstelėms. Kitas tyrimas parodė, kad šunų seilėms palietus odą sukuriamas azoto oksidas, kuris apsaugo žaizdas nuo infekcijų. Galiausiai, JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad seilėse taip pat yra nervų augimo faktorius, kuris bent dvigubai sutrumpina žaizdų gijimo laiką. Neveltui prancūzai turi posakį - „Šuns liežuvis yra daktaro liežuvis“.
