Vienas pagrindinių ir greičiausiai pastebimų jogos privalumų – lankstumas. Per pirmąjį užsiėmimą galbūt nepasieksite kojų pirštų. Nieko tokio. Bet jei praktikuosite ilgesnį laiką, pastebėsite, kaip po truputį anksčiau neįveikiamos asanos taps lengvais pratimais, kuriems atlikti nereikia labai daug pastangų. Taip pat pastebėsite, kad raumenų skausmai po truputį dingsta. Tai ne sutapimas. Nejudrūs klubai gali neigiamai veikti kelių sąnarius. Neelastingi (sukietėję) šlaunų raumenys gali būti suplokštėjusios stuburo juosmeninės dalies priežastis, dėl to dažnai skauda nugarą. O dėl nelanksčių raumenų ir jungiamojo audinio gali susiformuoti netaisyklinga laikysena.
Stiprūs ir elastingi raumenys
Stiprūs raumenys ne tik gražūs. Žmonės su stipriais raumenimis dažniau išvengia tokių nemalonumų kaip artritas ar nugaros skausmas. Jei raumenis mankštinsite atlikdami jogos asanas, stiprumą derinsite su elastingumu. Jei eitumėte į sporto salę, greičiausiai mankštintumėte raumenis, bet netaptumėte lankstūs.
Laikysena
Jūsų galva it didelis sunkus kamuolys. Kai ji taisyklingai laikoma tiesiai virš stuburo, kaklo ir nugaros raumenys nepertempiami. Jei ištempsite galvą keletą centimetrų į priekį, kaklo ir nugaros raumenys bus įsitempę ir greitai pavargs. Jei taip palenkę galvą laikysite aštuonias ar daugiau valandų per dieną, nesistebėkite, kad jausitės pervargę. Nuovargis gali būti ne vienintelė pasekmė. Netaisyklinga laikysena neretai sukelia nugaros, kaklo ir kitų raumenų bei sąnarių problemų. Jei kūprinsitės, kūnas nevalingai ištiesins normalų kaklo ir apatinės nugaros išlinkį, o tai gali sukelti nugaros skausmą ir net degeneracines stuburo ligas.
Kiekvieną kartą, kai praktikuojate jogą, judinate sąnarius. Mankšta gali veikti kaip apsauga nuo artrozės ar užkirsti kelią nejudrumui. Sąnario kremzlė – tarsi kempinė. Ji gauna naudingų maistingųjų medžiagų tik tada, kai joje esantys skysčiai išspaudžiami, o nauji gali įsiskverbti. Be reikalingo maitinimo nenaudojamos kremzlės vietos galiausiai gali susidėvėti ir atidengdti kaulus kaip susidėvėjusias stabdžių kaladėles.
Stuburas
Stuburo diskams, atliekantiems stuburo amortizatorių vaidmenį, reikia judėjimo. Tai vienintelis būdas juos prisotinti maistingųjų medžiagų. Jei atliekate gerai subalansuotą asanų seką, kurioje gausu stuburui taip naudingų pasilenkimų į priekį ir atgal bei stuburo sukimų, padedate stuburo diskams išlikti elastingiems ir sveikiems.
Kaulai
Svorio kilnojimo pratimai stiprina kaulus ir padeda apsisaugoti nuo osteoporozės. Daugelis jogos asanų priverčia kelti ar išlaikyti kūno svorį. O tokios specifinės asanos, kaip „Žemyn žiūrinčio šuns“ poza (Adho Mukha Svanasana) ir „Aukštyn žiūrinčio šuns“ poza (Urdhva Mukha Svanasana), stiprina rankų kaulus, kurie ypač pažeidžiami po osteoporozinių lūžių. Taip pat įrodyta, kad jogos asanos padeda sumažinti streso hormono kortizolio lygį, todėl gali padėti išlaikyti kalcį kauluose.
Kraujotaka
Per jogos užsiėmimus atliekami atsipalaidavimo pratimai gerina kraujotaką, ypač plaštakose ir pėdose. Taip pat daugiau deguonies patenka į organizmo ląsteles – dėl to jos geriau funkcionuoja.
Manoma, kad atliekant sukamąsias asanas veninis kraujas išteka (yra „išspaudžiamas“) iš vidaus organų – taip sudaromos sąlygos organus geriau aprūpinti krauju, prisotintu deguonimi. Juo organai prisipildo vos atlikus asaną. „Apverstinės“ asanos, tokios kaip stovėsena ant galvos ar rankų ir „Žvakės poza“, skatina veninio kraujo grįžimą į širdį iš kojų ir dubens, o iš čia jis patenka į plaučius ir yra prisotinamas deguonies. Tai padeda, jei žmogus skundžiasi tinstančiomis kojomis, sergantiems širdies ar inkstų
ligomis.
Praktikuojant jogą taip pat didėja ir hemoglobino bei eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekis kraujyje. Eritrocitai ir juose esantis hemoglobinas perneša deguonį į audinius.
Taip pat pastebėta, kad kraujas tampa skystesnis, mažiau klampus – sumažėja trombocitų agregacija ir krešulį formuojančių baltymų kiekis kraujyje. Tai gali sumažinti infarkto ir insulto riziką, nes dažniausiai šias ligas sukelia padidėjęs kraujo krešumas (kraujagyslė užkemšama kraujo krešuliu).
Atliekant jogos asanas, įtempiant ir tempiant raumenis bei judant vidaus organams, pagerėja limfos (klampaus skysčio, kuriame gausu imuninių ląstelių) nutekėjimas (drenažas). Tai padeda limfinei sistemai kovoti su infekcijomis, naikinti vėžines ląsteles ir šalinti toksinius medžiagų apykaitos produktus.
Širdis ir kraujagyslių sistema
Kai atliekant fizinę veiklą reguliariai pasiekiamas treniruojamasis širdies susitraukimų dažnis, mažėja širdies infarkto rizika. Ne visos jogos rūšys vienodai tobulina organizmą, tačiau atliekant pratimus energingai arba praktikuojant Aštanga jogą, galima pasiekti treniruojamąjį širdies susitraukimų dažnį. Tačiau atliekant net ir tokius jogos pratimus, kai širdies susitraukimų dažnis nepasiekia tokio lygio, gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos būklė.
