Prastas burnos kvapas (chalitozė) kartkartėmis vargina visus. Prieš kelerius metus kone visi gydytojai savo pacientams, kenčiantiems nuo šio nemalonumo, galėjo pasiūlyti vienintelę išeitį – skirti daugiau laiko ir dėmesio burnos higienai.
Išsigelbėjimas... seilės
Nepriklausomai nuo to, kas yra nemalonumų burnoje priežastis, dėl blogo jos kvapo kalčiausios seilės. Tiksliau, jų trūkumas. Burnoje gyvena aibė bakterijų, kurios minta proteinais, esančiais mūsų valgio likučiuose ir mirusiose organizmo ląstelėse. Bakterijos išskiria nemalonaus kvapo dujas, iš kurių labiausiai dvokiančiomis laikomos siera (smirda kaip supuvęs kiaušinis) ir metilmerkaptanas (jis taip stipriai dvokia mėšlu, kad jo dedama į gamtines dujas, kad būtų pastebėtas dujų nuotėkis). Burnoje gyvenančios bakterijos geriausiai tarpsta be oro. Kadangi seilėse yra daug deguonies, esant pakankamam jų kiekiui, blogosios bakterijos negali taip sparčiai daugintis.
Jei sutrinka ar sulėtėja normalus seilių išskyrimo procesas, atsiranda blogas burnos kvapas – aibės žmogiškųjų tragedijų ir šiaip nesutarimų priežastis. Pavyzdžiui, seilių mažai gaminasi miegant, tad vargu ar kas nežino, koks „aromatingas“ yra rytinis burnos kvapas. Jaudulys, alkis, ilgas kalbėjimas, kvėpavimas per burną – viskas, kas džiovina burną, yra smarvės priežastis. Tokį pat šlykštų poveikį burnai turi stresas, nors dar nenustatyta, kodėl taip yra.
Su amžiumi išskiriama mažiau seilių. Štai kodėl kūdikių kvėpavimas yra toks gaivus: jų burnelėse daug seilių, o bakterijų – sąlyginai mažai. Užtat pagyvenę žmonės daug dažniau nei jaunimas skundžiasi prastu burnos kvapu.
Tiesiai į taikinį
Jei blogas burnos kvapas vargina tik rytais, jį pašalinti paprasta: tereikia papusryčiauti. Valgant ar geriant suaktyvėja seilių gamyba, ir jos nuplauna didžiąją dalį bakterijų.
Visiškai pašalinti sausumo sukeltą negerą burnos kvapą galima paprasčiausiai išsivalius dantis. Taip išplaunama dauguma prastą kvapą sukeliančių bakterijų. Nepakenktų kartu nuvalyti ir liežuvį, gomurį bei burnos šonus. Neignoruokite ir dantų siūlo ar krapštukų, kad pašalintumėte tarp dantų įstrigusius maisto likučius ir bakterijas.
Kenčiantiems nuo chroniško burnos sausumo, patariame po ranka visad turėti kramtomosios gumos, ledinukų, vandens ar sulčių buteliuką. Toronto klinika „Gaivus kvėpavimas“ rekomenduoja gerti vandenį su citrina, kad būtų suaktyvinamos seilių liaukos.
Burnos sausumas dažnai yra ligos požymis. Tad kaip visada, pradėti gydymą reikia nuo ligos priežasties, o ne nuo pasekmių. Pvz., esant diafragmos išvaržai, skrandis išsipučia per diafragmą į krūtinės ertmę, ir rūgštys gali patekti į virškinamąjį traktą, todėl iškvepiant jaučiami iškreipti suvalgyto maisto kvapai.
Kvėpavimo takų infekcija „gadina“ kvėpavimą įvairiausiais būdais. Pirma, užkemšama nosis ir žmogus priverstas kvėpuoti per burną, o tai tiesiog rojus negero kvapo sukėlėjų dauginimuisi. Antra, kai kurias kvėpavimo takų infekcines ligas sukelia bakterijos, kurios pačios išskiria sieros dujas. Tokiu atveju būtina kreiptis į medikus dėl gydymo antibiotikais.
Sergant trimetilaminurija (gan retas medžiagų apykaitos sutrikimas), burnos smarvę skatina kiaušinių, tam tikrų ankštinių augalų rūšių ir kitų daug cholino turinčių produktų vartojimas. Sveikas organizmas suskaido choliną storojoje žarnoje iki trimetilamino, o virškinimo fermentai perdirba jį į bekvapes liekanas. Trimetilaminurėja sergantys asmenys stokoja būtent šio fermento, tad neperdirbtas trimetilaminas suteikia kvėpavimui (o tuo pačiu ir prakaitui bei šlapimui) nemalonų žuvies kvapą.
Atsargiai vartokite produktus, kurių sudėtyje yra cholino. Neribotai galima valgyti maistą, kurio sudėtyje nėra minėto elemento. Tai pirmos rūšies kvietiniai miltai, nugriebtas pienas, saulėgrąžų, sojų ir medvilnės aliejus, inkstai, širdis, vidutinio riebumo aviena, kiauliena, žuvis.
Dietų mėgėjos kartu su liekna figūra rizikuoja praturtėti ir blogu burnos kvapu, kurį lemia išdžiūvusi burna ir acetono kvapas, išsiskiriantis organizmui deginant riebalus. Jei papildomi kilogramai trukdo gyventi, tuomet laikydamasi dietos, gerkite kuo daugiau skysčių ir kruopščiau rūpinkitės burnos higiena.
Yra moterų, kurioms ypač „sekasi“: prieš menstruacijas labai pablogėja jų burnos kvapas. Matyt, tai susiję su hormoniniais pokyčiais, lemiančiais bakterijų kiekio burnoje pagausėjimą. Vienintelė gelbėjimosi priemonė – kruopšti burnos priežiūra.
Jei priežasties nėra
Dar prieš kelerius metus manyta, kad kai nėra nenustatoma blogo burnos kvapo aiški priežastis, vadinasi, kaltas periodontitas. Dantų apnašos gali kone „suauginti“ dantenas su dantimi ir sutrikdyti deguonies cirkuliavimą. Tai idealios sąlygos anaerobinėms (gyvuojančioms be deguonies) bakterijoms, kurios lemia dantenų ligas ir blogo burnos kvapo atsiradimą. Vis dėlto kanadiečių tyrimais nustatyta, kad dauguma nuo burnos smarvės kenčiančių pacientų neserga dantenų ligomis.
Sierą (būtent ji taip bjauriai smirda) išskiriančios bakterijos aktyviai kaupiasi viršutinėje liežuvio dalyje, tarp mikroskopinių liežuvio čiulptuvėlių po apnašų ir gleivių sluoksniu. Įprastai valant dantis, sunku šias kolonijas likviduoti: liežuvio šereliai panašūs į pūkuotą kilimą, tad valyti reikia tarp jų, iki pat dugno. Švarus liežuvis yra rožinės spalvos, o jei ant jo matomos baltos apnašos, vadinasi, milijardai bakterijų tyliai dirba savo smirdantį darbą. Tinkamai nuvalyti liežuvį galima su plastmasiniu gremžtuku ir silpnu chloro tirpalu. Šis gelsvas, beskonis skystis, kurio pilama į baseinų vandenį, naikina bakterijas. Reikia tirpalu apšlakstyti liežuvį ir nugremžti jį gremžtuku.
Česnakais kvepiančios pėdos
Sunku pamiršti, koks aštrus kvapas sklinda iš burnos, užvalgius česnako. Bet mažai kas žino, kad dėl tokio kvapo visai nebūtina česnako valgyti. Lygiai taip pat jis veikia ir nepatekdamas į skrandį. Pvz., kai dvylikamečio berniuko pėdą ištrynė česnaku, jis įsiskverbė į poras, galiausiai pateko į plaučius ir nulėmė nekokį burnos kvapą. Taigi, „česnakiniai“ atodūsiai nebūtinai iš skrandžio. Česnake esantys eteriniai aliejai patenka į kraują, vėliau į plaučius ir su iškvepiamu oru tiesiai į pašnekovo nosį.
Lygiai taip pat per kraują iškvepiamą orą „kvėpina“ svogūnas (ypač žalias) ir alkoholis. Greitai ir visiškai pašalinti maisto produktų sukeltą negerą kvapą neįmanoma. Nemėginkite jo slopinti mėtomis ar petražole. Nepadės. Veikiau ir taip nekoks burnos kvapas taps dar prastesnis, nes tik profesionalų rankose skirtingų kvapų maišalynė tampa dievišku aromatu. Visi kiti tik pablogina savo burnos aromatą. Jums padėti tegali laikas ir kuo daugiau skysčių (vandens ar arbatos), kuriuos reikia gerti, vartojant maisto produktus, turinčius šalutinį poveikį – prastą kvapą.
Dezodorantai – ne išsigelbėjimas
Specialūs skalavimo skysčiai, mėtiniai ledinukai, burnos dezodorantai, kuriais paprastai ginkluojamasi prieš svarbius susitikimus su žmonėmis, iš tiesų kone visiškai beverčiai. Jų veikimo principas – maskuoti blogą kvapą, o ne nuo jo apsaugoti ar jį pašalinti. Malonus minėtų priemonių aromatas nustelbia nemalonius kvapus ne ilgiau kaip valandą.
Tirpalai burnai skalauti, vadinami piktųjų bakterijų naikintojais, deja, iš tiesų veikia ne taip gerai. Daugumą bakterijų gerai apsaugo storas dantų apnašų ir gleivių sluoksnis, o jei skalavimo skystyje yra spirito (taip dažnai būna), tai burna išdžiovinama dar labiau ir prastas kvapas tik sustiprėja.
