Pradėdamas savo ir žmonos Deimantės istoriją, Jonas Margeris patikina, kad didžiausią baimę besilaukiant dvynių kėlė ne didžioji pandemija, o nuolatinė nežinia:
„Gal kliniką uždarys, gal susirgs kažkas...Keitėsi ir gydytojai mūsų, todėl tame buvo, toks šioks nesaugumas, bet konsultacijos nuolatinės, su akušerėm, su ginekologu padėjo mums nusiraminti“, – sako J. Margeris.
„Atrodė, kaip aš be vyro išsisuksiu“
Tuo metu visai neseniai dvynių susilaukusi jo žmona Deimantė Margerė atvirauja, kad ji iki pat gimdymo dienos tikėjosi, kad jos vyras dalyvaus gimdyme. Nors Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, bet juk moteris laukėsi dviejų vaikų.
„Tai buvo daugiavaisis nėštumas – dvynukai, atrodė, kaip aš be vyro išsisuksiu. Atrodė, na tikrai, kaip gydytojai gali to neleisti? Žinoma, vyro ir neįleido, sakė padės personalas ir pasirūpins viskuo. Na, o man tai buvo pirmasis gimdymas ir kai supranti, kad pirmas gimdymas, du vaikučiai, o kaip su jais elgtis? Ką daryti su naujagimiais? Aš tikrai neturėjau jokio supratimo, tai mane tas tikrai gąsdino“, – vaizdo įraše pasakoja dvynukų mama.
Pasak D. Margerės, ji skųstis tikrai negali, nes Vilniaus gimdymo namų personalas pasirūpino ja tiek gimdykloje, tiek ir po gimdymo. Taip pat ji šalia turėjo nuostabią akušerę kuri iš dalies atstojo vyrą ir pasirūpino lengva pradžia:
„Tai buvo papildomos rankos, kai abu vaikučiai verkdavo ir kai aš neturėdavau žalio supratimo ką su jais daryti? Kaip juos nuraminti? Tai tikrai pagalbos sulaukiau.
Vyro trūko labiausiai, kad jis būtų tą užgimimo akimirką kartu. Labai norėjau pamatyti jo emocijas, jo reakcijas, tik gimus kūdikiams, kad irgi galvojau, reikės kuo greičiau vėl lauktis kūdikio, kad jis visa tai pamatytų ir galėtų pagaliau dalyvauti, juk antrą kartą, gal nebebus to karantino“, – šypteli moteris.
Akimirkas fiksavo telefonu
D. Margerė savo vyrui stengėsi viską rodyti telefonu, o tai, pasak moters, buvo gana įdomus potyris. Tiesa, vis dėlto jai tikrai norėjosi, kad vyras būtų šalia, norėjosi patyrinėti ką tik gimusius vaikus kartu. Pasižiūrėti, kuris vaikas į ką panašesnis, drauge pakeisti pirmąsias sauskelnes ir nuvalyti veiduką.
„Kitą rytą po gimdymo vyras iš pat ryto atskubėjo prie lango, o aš arba kaip sovietiniais laikais, arba kaip liūtą karalių pakėliau ir parodžiau vieną ir kitą vaiką, tai tikrai buvo linksma. Tuo pačiu tai buvo viena jautriausių akimirkų, kuomet tikrai ašarojau iš džiaugsmo ir buvo ir liūdna, kad vyras negali būti šalia ir jų pakelti ir apkabinti, kad aš pati negaliu su juo apsikabinti ir pabūti“, – jautriai žodžius renka pašnekovė ir priduria, kad ji dienas, likusias iki išvažiavimo į namus, skaičiavo itin nekantriai:
„Po Cezario pjūvio iš tikrųjų skaičiavau dienas, norėjau kuo greičiau namo, klausiau gydytojų, tai kada jūs mane paleisite .... Ir ta susitikimo akimirka buvo kaip koks pirmas pasimatymas, „žiauriai“ laukiau ir labai jaudinausi, nes ne tik norėjau, kad vyras pamatytų berniukus, bet ir pačiai atrodė, kad nemačiau jo labai ilgą laiką.
Atrodė, kad per tas 4 dienas tiek daug visko pasikeitė. Juk atvežė mane vieną, mes buvome šeima iš dviejų asmenų, o iš gimdymo namų išvykau jau kaip kita, dviejų vaikų mama, mūsų šeima staiga padvigubėjo“.
Tėtis negalėjo nustygti vietoje
Tuo metu dvynių tėtis J. Mergeris atvirauja, kad gimdymas karantino metu yra visiškai kitoks jausmas nei jį porai apibūdino draugai, pažįstami, kurie gimdė, kai Lietuvoje dar nebuvo įvestas karantinas.
„Šiuo atveju mes laukėmės dvynukų ir karantino metu beužgimstant mūsų vaikams, aš negalėjau būti su savo žmona, laikyti ją už rankos, padėti, kai jai bus sunku. Aš vaikščiojau namie aplink stalą, kalbėjau telefonu su akušere kuri buvo šalia, šalia Deimantės, šalia mano žmonos. Ir visą laiką negalėjau nustygti vietoje – tvarkiau savo rūbus, daiktus viską ką tik galėjau, nes buvo išties sunki akimirka laukti“, – sako jis.
„Esame be galo laimingi“
Tiesa, tiek Jonas, tiek Deimantė sutinka, kad gimdymas karantino metu buvo įdomi patirtis. J. Mergeris pasakoja, kad karantino metas Lietuvoje pavertė visiškai kitokį gyvybės užgimimo procesą.
„Be abejo yra sunkus laikas, buvo tiksliau sunkus laikas, nes reikėjo užtikrinti maksimalų saugumą ir tai mums pavyko tik gydytojų, akušerės dėka, kuri buvo visą laiką šalia ir mūsų dvynukus prižiūrėjo. Čia buvo didžiausias iššūkis, sukurti saugumą šioje situacijoje, bet tai pavyko puikiai, mes esam be galo laimingi!
Ir tas potyris, koks jis bebūtų buvęs, jis yra vis tiek geras. Yra laiminga pabaiga ir mes esame labai laimingi, kad viskas įvyko, kad įvyko taip, kaip buvo“, – džiaugsmo neslepia dvynių tėtis.
