Rudenį paūmėja reumatinės ligos. Ūmūs, chroniški arba dažnai pasikartojantys sąnarių, kaulų ir raumenų (reumatiniai) skausmai kankina daugiau kaip 30 proc. žemės gyventojų. Sužinokime daugiau, apie tokių skausmų priežastis bei mitus apie reumatą.
Ko gero nėra tokio žmogaus, kuris nežinotų, kas yra skausmas. Skausmas – tai kančia. Ir vienintelė mintis, kuri aplanko, atsiradus skausmui, – tai troškimas, kad jis greičiau praeitų ir niekada nebegrįžtų. Skausmas – daugelio ligų palydovas, šįkart pateikiame trumpą skausmo, sergant reumatinėmis ligomis, charakteristiką.
Kodėl skauda?
Reumatiniai ligos – sisteminės (apimančios visą organizmą). Joms būdingas chroniški įvairių atraminio – judamojo aparato struktūrų, jungiamųjų audinių ir kraujagyslių uždegimai, imuninės reguliacijos sutrikimai.
Ūmūs, chroniški arba dažnai pasikartojantys sąnarių, kaulų ir raumenų (reumatiniai) skausmai kankina daugiau kaip 30 proc. žemės gyventojų, bet ypač – pagyvenusius žmones. Reumatinių skausmų atsiradimą nulemia mechaniniai veiksniai – skaudančio sąnario apkrovimas, jungiamojo sausgyslių aparato patempimas, sąnarinės kremzlės apvalkalo uždegimas; mikrocirkuliaciniai sutrikimai; medžiagų apykaitos kauluose sutrikimai; uždegiminiai ir degeneraciniai pakitimai sąnariuose.
Dėl šių procesų sąnarių audiniuose kaupiasi medžiagos – algetikai, kurios suerzina visame kūne, išskyrus galvos smegenis, išsidėsčiusius skausmo receptorius. Skausmas sąnariuose dažniausiai susijęs su pasikeitimais priesąnariniuose audiniuose, kuriuose tokių receptorių gausu.
Skiriasi liga – skiriasi ir skausmas
Reumatinių ligų priežastys ir pasireiškimai įvairūs, tačiau yra ir būdingi simptomai, tai sąnarinis sindromas: vargina ryškus ilgalaikis skausmas, pastebimas vietinis uždegimas – pažeistas sąnarys patinsta, deformuojasi, blogai juda, pakyla virš jo esančios odos temperatūra, ir pasekmė – sutrinka sąnario funkcija.
Skausmas gali prasidėti staigiai ir būti labai aštrus, pvz. sergant podagriniu artritu. Dažniausiai toks skausmas ilgai netrunka. Bet jei vystosi chroniškas artritas, pvz. reumatinis, tai sąnarius skauda ištisus mėnesius ar net metus. Skausmas, nors ir ne toks stiprus, sukausto rytais ar ilgiau nejudėjus.
Chroniškas skausmas, sergant artritu (artralgija) – visada reiškia, kad skausmingame sąnaryje vystosi uždegiminis procesas. Tas pats vyksta jei skausmai jaučiami raumenyse (mialgija). Bet yra tokių ligų (reumatinė polimialgija – nereta klimakterinio amžiaus moterų liga), kai skauda beveik visi raumenys ir sutrinka judėjimas.
Kitos skausmo rūšys: išeminis (sergant vaskulitu), neurogeninis (pvz., kai nervus spaudžia uždegimo pažeisti priesąnariniai audiniai), psichosomatinio pabūdžio skausmas (psichogeninis reumatas).
Kaip malšinamas skausmas?
Chroniškas skausmo pobūdis verčia ligonius vartoti skausmą malšinančius preparatus pastoviai, praktiškai visą gyvenimą. Pagrindinės, šiuo tikslu taikomos gydomosios priemonės yra nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai. Jų poveikis daugialypis: malšina uždegimą, mažina skausmą, karštį, trombozinių komplikacijų riziką, – kovoja su visais reumatui būdingais simptomais. Tačiau turi ne tik teigiamą, bet ir šalutinį poveikį pvz., virškinamajam traktui, kraujotakai ir pan. Svarbu, kad skausmo malšinimas būtų veiksmingas ir nekenksmingas ligoniui. Reiktų atkreipti dėmesį ir į nemedikamentinės skausmo malšinimo priemones – kompresus, tepalus, fizioterapijos procedūras.
Nors periferinio skausmo (kauluose, sąnariuose, raumenyse) pojūčiai vienatipiai, jo atsiradimo priežastys skirtingos, todėl būtina konsultuotis su gydytoju.
Ir dar: Apie reumatą kitu kampu
Ar išgelbės nuo reumato badavimas?
Ką sako gydytojai reumatologai apie tai, kad nuo reumato gali padėti organizmo valymas – klizmos, kolonoterapija, badavimas ir pan.? Ar tai tiesa? Ir kas iš tiesų padeda palengvinti skausmus? Medikų nuomone reumatas niekaip nesusijęs su organizmo „užterštumu". Todėl žarnyno valymas minėtais būdais ligoniui neduos jokios naudos. O pakenkti sau – ypač badaujant – galima greitai. Reumatizmas – sisteminis susirgimas, ir norint neleisti jam vystytis, reikia stebėti savo medžiagų apykaitą, jos tonusą ir jokiu būdu nesilaikyti mono dietų ir nebadauti.
Reumatizmas atsiranda, kai organizmą pažeidžia streptokokinė infekcija. Todėl ligos paaštrėjimo metu būtina gauti protingai paskirtas antibiotikų ir priešuždegiminių preparatų kombinacijas.
Remisijos laikotarpiu, tai yra, kai liga rimsta ir nėra ryškių jos pasireiškimų, tokių kaip sąnarių uždegimas, temperatūra ir pan. padės fizioterapijos kursas. Skaudantiems sąnariams tiks magnetinė terapija, radžio vonios.
Naudingos yra gydomojo purvo vonios, bet tik tuo atveju, jei nėra problemų su širdimi. Purvo įvyniojimai ir vonios stimuliuoja kraujotaką, todėl padidėja širdies raumens apkrovimas, o sergant reumokarditu ir miokarditu tai pavojinga.
Dažote plaukus? Rizikuojate susirgti reumatu...
Ar prisimenate, kaip ankstyvoje jaunystėje, kai jūs pirmą kartą nusidažėte plaukus radikaliai balta spalva, jūsų mama, močiutė, tėvas ir visi artimieji puolė priekaištauti? O juk jie nebuvo tokie jau neteisūs... Kodėl? Švedijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad toms moterims, kurios dvidešimt metų pastoviai dažė plaukus, tikimybė susirgti reumatiniu artritu padidėja dvigubai. Tokias pačias pasekmes sukelia rūkymas, cukrinis diabetas ir negimdyviniai nėštumai. Visi šie žmonės patenka į padidintos rizikos grupę. O jei sergate šienlige, tai yra, esate alergiškas, priešingai – reumatu galite nesirgti, praneša Discoveryhealth.com
Reumatizmas – ne hidrometeorologijos centras
Norvegijos mokslininkai visiškai paneigė seną mitą apie tai, kad ligoniai, kuriuos vargina sąnarių skausmai ir anksčiau įvykusių kaulų lūžių pasekmės, nepaprastai tikslai išpranašauja darganotą, apsiniaukusį orą. Savo tyrimų projekte mokslininkai aiškinosi, ar tikrai žmonės, kenčiantys nuo fibromialgijos* jaučia gerokai stipresnius skausmui, kai orai blogėja. Didžiausias dėmesys buvo skirtas sergantiems reumatu, o tokių žmonių planetoje yra ne taip jau mažai – apie 1 procentas gyventojų kankinasi nuo sąnarių laužymo. Specialistams – medikams pavyko išsiaiškinti, kad reumatikams oro sąlygų pasikeitimai nesukelia didesnių skausmų. (Plačiau rašoma leidinyje „Annals of the Rheumatic Diseases"). Bandymuose dalyvavo 55 moterys nuo 21 iki 68 metų amžiaus, sergančios fibromialgija, kuri sukelia skausmus raumenyse, sąnariuose ir sausgyslėse. Tyrimus atliko grupė mokslininkų iš Norvegijos miesto Trondhaimo ligoninės.
Ligonių buvo paprašyta sudaryti savo skausminių pojūčių diagramą, kurią vėliau lygino su oficialiais hidrometeorologijos centro stebimojo laikotarpio duomenimis.
Stebint pavyko išsiaiškinti, kad moterys, kurias skausmai vargina jau daugiau kaip 10 metų, jautresnės orų pasikeitimams, nei tos, kurios serga daug ilgiau. Be to, mokslininkai neužfiksavo „nei vieno reikšmingo ryšio" tarp skausmų padidėjimo ir atmosferinių svyravimų.
*Fibromialgija apibūdinama kaip išplitęs raumenų skausmas su skausmingais raumenų įtempimo taškais, dažnai kartu pasireiškia tokie simptomai kaip depresija, parestezija (tirpimo, niežėjimo ir kitų nesamų dirgiklių tariamasis jutimas), miego sutrikimas, dirgliosios žarnos sindromas ir kt.
