Prieš metus nusikalstamomis veikomis ir įvairiais nusikaltimais buvo įtariami daugiau kaip 3600 nepilnamečių (palyginimui 2010 metais šis skaičius buvo peržengęs 6800 ribą – aut. past.).
Apie paauglių problemas, jų brandžiam gyvenimui įtaką darančią vaikystę ir tinkamus bei ydingus tėvų auklėjimo metodus, naujienų portalas tv3.lt pasikalbėjo su psichologu Edvardu Šidlausku.
Kas lemia nusikalstamą vaikų elgesį paauglystėje?
Šiuo klausimu yra įvairių teorijų ir išaiškinimų. Mano asmeniniu požiūriu, ne pats vaikas yra dėl kažko kaltas, o aplinka, kurioje jis užaugo. Jei galima taip išsireikšti, tai vaikas yra aplinkos produktas.
Visiškai nesvarbu vaiko būdas – aktyvumas ar pasyvumas. Esmė glūdi veiklos, elgsenos modeliuose, kuriuos vaikas kopijuoja iš aplinkos. Vaikas yra aplinkos atspindys. Tad problemas paauglystėje lemia tai, koks požiūris į gyvenimą buvo skiepijamas vaikystėje.
Kokias klaidas auklėdami vaikus daro tėvai?
Vienas žinomas psichiatras yra išskyręs keturis vaikų auklėjimo stilius. Iš jų net trys yra negatyvūs ir vienas pozityvus. Pradėkime nuo blogųjų auklėjimo pavyzdžių, kurie vėliau sukelia sunkias pasekmes.
Pirmiausia, tai vaiko, jo poreikių ignoravimas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai vaikas prašyte prašosi dėmesio. Bet tėvai dėl blogų asmeninių įpročių arba didelio užimtumo darbe neskiria laiko vaikui. Dabar tai vadintume apleistumu, kartais psichologiniu smurtu. Tai meilės, šilumos, artumo poreikiai, kurie nėra išpildomi.
Kitas negatyvus auklėjimo stilius – kritikavimas. Tėvai kartais net patys nepastebi, kaip jie traumuoja vaiką visiškai lygioje vietoje. Nepaisant vaiko pasiekimų, jis nuolat kritikuojamas, kad galėjo padaryti daugiau. Pavyzdžiui, gavo 9 mokykloje, o tėvai vietoj to, kad pagirtų, pasako, jog galėjai ir geriau. Tyrimai sako, kad vaikams net pusės savęs, savo vertės jausmo suvokimą lemia pažymiai. Įsivaizduokite, kaip vaikas traumuojamas, kai nuolat girdi pastabų dėl gautų pažymių.
Trečia negatyvi vaiko auklėjimo forma – lepinimas. Kad ir kaip keistai daugeliui tėvų tai skambėtų, bet vaiko lepinimas ateityje gali sukelti sunkių pasekmių. Nepaisant gerai ar blogai vaikas pasielgė – tėvams jis visada yra geras. Tai situacija, kai visi būna blogi, o mano vaikas – „auksinis“. Po blogo savo atžalos elgesio tėvai ne tik ji giria, bet dar ir nuperka dovanų. Taip augdamas vaikas nemato savo veiksmų pasekmių, nesupranta, ką reiškia prisiimti atsakomybę. Vaikai įpranta, kad už juos viską daro kiti. O paaugus kyla daug problemų, nes realiame gyvenime taip nėra.
Kaip teigiamo auklėjimo pavyzdys yra išskirtas vaiko drąsinimas bet kurioje situacijoje. Kai vaikui nesiseka, tėvai turi jį padrąsinti, pasakyti gerą žodį, įvertinti jo pastangas. Tėvai turi prisidėti prie vaiko problemų sprendimo, bet ne patys jas išspręsti. Toks palaikymas ugdo vaiką, paruošia jį gyvenime laukiantiems sunkumams. Psichologinis palaikymas yra ypatingai svarbus.
Kuris iš jūsų paminėtų vaiko auklėjimo stilių dominuoja Lietuvoje?
Gyvenimas yra daug įvairesnis nei bet kokios teorijos. Vienoje šeimoje auklėjimo modeliai dažnai keičiasi. Gali būti vaikas auklėjamas pagal patį geriausią modelį, bet tėvų skyrybų atveju viskas apsiverčia aukštyn kojomis.
Iš praktikos, kaip populiariausią auklėjimo būdą, galėčiau išskirti lepinimą. Tai yra dažniausia bėda Lietuvos šeimose. Esmė, kad tėvai nemato tame problemos. Daug tėvų teisina vaiką ir padaro už jį viską. Arba paperka meilės, dėmesio trūkumą daiktais. Taip vaikas gali tapti nebevaldomu. Jis nori pradėti dominuoti, konkuruoti net su suaugusiaisiais.
Galiu apibendrinti, kad negatyvios vaiko auklėjimo formos ateityje gali skaudžiai atsiliepti. Vaikas paauglystėje susidurs su problemomis, kurių jau nepavyks taip lengvai išspręsti. Tuo tarpu paminėtas teigiamas ugdymo pavyzdys formuoja visavertę asmenybę.
Ar galima laiku pastebėti vaiko problemas ir pakeisti situaciją?
Būna labai įvairių situacijų. Kartais pakanka pasikalbėti su vaiku ir jo tėvais, paaiškinti situaciją. Bet yra tėvų, kurie nepripažins, kad jų vaikas kelia problemų. Tad pokyčiai priklauso tik nuo tėvų geros valios. Iš patirties galiu pasakyti, kad mažai tėvų bando išgirsti, kas jiems yra sakoma.
Dauguma tėvų mano, kad su jais ir jų vaikais yra viskas gerai, jog mokykla, aplinka kalta. Problemų ignoravimas, kaip žinia, tik dar labiau jas pagilina.
Kodėl jaunas žmogus apskritai linksta į nusikaltimus?
Yra du keliai – galiojantys tiek vaikams, tiek suaugusiems. Kol žmogus yra jaunas, nesubrendęs, tai yra pasirenkamas šliejimosi prie panašių į save kelias. Taip bandoma įveikti pasaulio problemas. Susiburiama į taip vadinamas gaujas. Tada prasideda patyčios ir kiti dalykai iš tų, kurie yra po vieną ir negali apsiginti. Tokia akla galios matematika. Paaugliai jungiasi į grupes ir taip „kompensuoja“ savo poreikius.
Brandi asmenybė mokosi ne konkuruoti, ne jėga viską spręsti, o bendradarbiauti, šnekėtis. Atsiranda lankstumas. Kuo daugiau to bus, tuo mažiau bus smurto, patyčių, agresijos. Daugeliui atrodo, kad iš galios demonstravimo pozicijų yra lengviau viską išspręsti.
Kuo išsiskiria šios naujausios kartos vaikai?
Pagrindinis dabartinės kartos požymis yra tas, kad vaikai auga su technologijomis. Jos palieka gilų įspaudą vaiko charakteryje, elgsenoje. Jei prieš 20 metų būtų daug sniego, tai pro langus mes matytume ten daug vaikų ir tų pačių suaugusiųjų, o dabar tuščia. Dabar dominuoja susvetimėjimas. Linkstama į uždarą, egocentrišką gyvenimo būdą. Empatija mažėja, kyla žiaurumas. Bet ateina su informacijos gausa ir gerų dalykų, tik reikia sugebėti atsirinkti.
