Alelopatija
Taigi augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė eina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei. Augalai gali darniai tarpusavyje sugyventi arba konkuruoti, padėti vieni kitiems arba išstumti nepageidaujamą kaimyną iš savo teritorijos.
Augalas yra gyvas organizmas, kovojantis ir kuriantis aplink save savo gyvenamąją aplinką.
Tokius reiškinius, kaip dirvos nuovargį nuo joje auginamų augalų, dar 300 m. prieš m. e. aprašė botanikos mokslo tėvu vadinamas Aristotelio mokinys Teofrastas, vėliau juos nagrinėjo romėnų išminčius Gajus Plinijus Antrasis, o Kinijoje jau pirmame mūsų eros amžiuje buvo turėta žinių apie 300 augalų, pasižyminčių pesticidinėmis, kitus augalus slopinančiomis, savybėmis.
Viena iš pagrindinių dirvos nuovargio priežasčių, kaip vėliau nustatė mokslininkai, yra alelopatija – reiškinys, kai į dirvą išskirtos augintų augalų biocheminės medžiagos veikia po jų pasėtuosius. Europoje alelopatija labiau pradėta domėtis XVII–XVIII a.
Prancūzų gamtininkas ir botanikas Augustinas De Condole XIX a. pradžioje nustatė, kad augalai skleidžia į aplinką chemines medžiagas, kurios vienus augalus veikia teigiamai, kitus – neigiamai. XX a. pradžioje šios medžiagos jau buvo įvardytos ir pavadintos alelochemikalais, o pats reiškinys – alelopatija.
Alelopatija – tai tik vienas iš kelių organizmų konkurencijos būdų. Alelochemikalus gali išskirti visas augalas, bet daugiausia jų paskleidžia šaknys.
Augalo antžeminės dalies išskirti alelochemikalai kartu su lietumi patenka į dirvožemį.Beje, tokiu pat principu veikia antibiotikai.
Svogūnai ir žirniai
Visų rūšių svogūnus – geltonuosius, baltuosius, raudonuosius – ir žirnelius galima laikyti pikčiausiais priešais. Svogūnai trukdo žirniams augti. Šalia žirnių sodinkite morkas, ropes, agurkus, petražoles ar kaliaropes.
Bulvės ir pomidorai
Šių daržovių nepageidaujama kaimynystė nesusijusi su paslaptingu alelopatijos reiškiniu. Taip yra dėl artimos šių kultūrų giminystės. Ir bulvės, ir pomidorai priklauso bulvinių šeimai, taigi jiems būdingos tos pačios ligos, juos puola tie patys kenkėjai.
Šalia auginant pomidorus ir bulves, jie užsikrečia vieni nuo kitų ligomis. Ši taisyklė galioja ir kitiems bulvinių šeimos atstovams – paprikų ir baklažanų negalima sodinti šalia bulvių ir pomidorų.
Paprikos ir ankštiniai
Tikrai neapsidžiaugs ankštiniai augalai, pasodinti šalia paprikų. Šios kultūros dažnai suserga antraknoze – grybeline liga, kurios požymiai – juodos dėmelės ant stiebų ir ant lapų, vaisių puvimas.
Antraknoze dažnai suserga moliūginės kultūros (agurkai, melionai, aguročiai, arbūzai), uogų krūmai (avietės, agrastai, serbentai), braškės. Jų nepatartina sodinti šalia paprikų, žirnių, pupelių.
Morkos ir krapai
Agronomai iki šiol negali nei patvirtinti, nei paneigti nuomonės, kad krapai lėtina morkų augimą. Nežinia, ar tai mitas, bet daugelio daržininkų patirtis rodo, kad šių dviejų kultūrų geriau šalia nesodinti.
Manoma, kad morkos lėčiau auga ir šalia anyžių bei petražolių. O žirniai, špinatai ir svogūnai priešingai – palankiai veikia morkas.
Kopūstai ir vynuogės
Dar viena moksliškai nepagrįsta teorija skelbia, kad kopūstų lysvės turėtų būti kuo toliau nuo vynuogynų, antraip gerokai suprastėja vynuogių skonis. Turint omenyje, kad šiai teorijai – daugiau nei 2 000 metų, vertėtų nenumoti į ją ranka.
Vynuogėms patinka augti šalia juozažolių, bazilikų, pelargonijų, raudonėlių, kurie stipriais savo kvapais atbaido kenkėjus. Kaimynystėje su vynuogėmis galite sodinti ir žirnelius, pupeles, ežiuoles, dobilus.
O kopūstams patinka krapų, mėtų, ramunėlių, rozmarinų, šalavijų, čiobrelių draugija.
Salotos ir brokoliai
Tyrimai rodo, kad salotos prastai auga lysvėse, kuriose prieš tai buvo auginami brokoliai, arba netoli šių daržovių. Jos augdamos išskiria į dirvą medžiagas, stabdančias salotų augimą. Jas skatina augti įvairių rūšių svogūnai, agurkai, ridikėliai, braškės, burokai, medetkos.
Lapinės garstyčios ir burokai
Nepatartina šalia sodinti lapinių garstyčių ir burokų. Tas pat pasakytina ir apie kaimynystę su raudonžiedėmis vijoklinėmis pupelėmis. Lapinėms garstyčioms kenkia ir kaimynystė su saulėgrąžomis. Jas rekomenduojama auginti su brokoliais, žiediniais kopūstais, salotomis, šparaginėmis pupelėmis ir svogūnais.
Parengė Petras Klimas
