Bėda, kad vyrų nebegamina. Taip taip. Nebegamina. Ne, niekas jų gamyklos neuždarė. Tokios ir nebuvo. Vyrais jie tapdavo procese. Tai kodėl dabar nebetampa? Na, proceso nebėra. Kokio proceso? Vyriško gyvenimo! Suprantu, kad didelė painiava. Tuoj viską susidėliosim!
Vyrais negimstama, jais tampama. Taukšt! Na, skamba išdidžiai. Dabar apie realybę. Dirbdamas asmeninio efektyvumo ir santykių treneriu, subjektyviai pastebiu, kad vyrų mažėja. Jie nemiršta ar emigruoja. Tikrų vyrų, realiai mažėja. O kas čia toks ir su kuo valgomas „tikras vyras“. Tikras vyras tai gyvybės rūšis su kuria moteris nors ir patirdama stresą, bet gali realiai išgyventi ir dar būti laiminga. Kodėl? Nes jis laikosi savo žodžio, turi atsakomybę, sąžinę, suteikia saugumo jausmą, išklauso, rūpinasi kitais.
Sakote, tokių tikrai nėra? Yra. Tik senieji sparčiai nyksta veikiami laiko, o naujų panašu nebegamina. Nutrūkęs procesas. Vyrų gamybos procesas. Arba gyvenimas, kuris užaugina. Koks tas gyvenimas, kuris užaugina vyrą? Tik keli paprasti būtini komponentai. Važiuojam.
Pirmas ingridientas. Gyvo, tikro, realaus vyro pavyzdys. Vyro, kuris yra atsakingas ir su kuriuo augdamas naujasis vyras nuolat bendrauja. Šitoje vietoje reikia pasakyti, kad technologijos, kurios turėjo padėti mums susijungti (pamenat, connecting people), padėjo atsijungti vieniems nuo kitų. Ekranai sėkmingai atima galimybę būti ir bendrauti realiam pasaulyje.
Vyriškos savybės: atsakomybė, pagarba moteriai, tvirtumas, mandagumas, priešingo lyties palaikymas, asketiškumas. Jas galima išmokti tik realiam pasaulyje leidžiant laiką su realiu vyru. O gal gali jas perduoti mama? Na ir kiekviena mama atsakys, žinoma gali! Ir perduoda! Tikrai perduoda! Aš sakau, žinoma neperduoda! Berniukui vyriškas savybes gali perduoti tik gyvas vyras, kuris pats jomis gyvena. Ir dedu tašką. Taškas.
Kiek dabar berniuku turi tėčius namuose? Kokia dalis iš tų tėčiu praleidžia su sūnumi, nors pusvalandį kasdien kartu? Ne prie televizoriaus. Realiam pasaulyje. Kokia dalis iš tų tėčiu turi išlikusias savybes? Bet mano vyras jau ne berniukas! Aš su juo jau gyvenu! Dešimt metų! Ką man daryti, kur rasti tikrą vyrą? Kuris globoja, išklauso, saugo. Stop, stop. Suprantu, kad jūs gyvenate su keturiasdešimtmečiu berniuku ir jis savo laiku irgi negavo savo “vyriškos dozės”.
Nieko nereikia ieškoti. Kiekvieną vyrą galima po truputį remontuoti. Realiai. Jūs net neįsivaizduojate, kuo gali tapti jūsų vyras. Net nesapnavote. Na, bet bus realiai sunku. Jei savybės laiku neišaugo, jas dabar pasikviesti reiks pastangų. Sunkaus darbo. Ir daug kantrybės. Dauuug. Gąsdinu? Ne, sakau tiesą. Jums reiks laiko ir kantrybės. Kam? Na pirmiausia: gerbti jį.
Kas linksmiausia, kad dabar jis tos pagarbos nėra nusipelnęs arba visai praradęs. Čia ir žiaurumas pirmo punkto. Reikės kantrybės (ir labai nemažai), kad jį išmoktute priimti tokį, koks yra, ir pradėti gerbti. Toliau. Tikėti jo tikslais ir ateitimi. Jis turi žinoti jog jūs tikit jo planais ir galimybėmis. Jūs tikit, kad jam pavyks. Nors šiuo metu juo netiki niekas. Trečias. Palaikyti. Jis turi žinoti ir jausti, kad jūs jo fanas numeris vienas. Oho. Ir kiek čia taip? Eksperimento pradžiai porą mėnesių. Neįmanoma. Suprantu. Pirmos savaitės bus sunkios. Nuolat užsimiršit, nesigaus. Vėliau įsivažiuos.
Koks rezultatas? Antro mėnesio gale pradėsit matyti įdomius pokyčius. Jo vidinė galia ir noras veikti augs. Jam norėsis kažką padaryti dėl jūsų, atsilyginti. Vyriškos savybės pačios pradės apsireiškinėti. Po truputi. Labai iš lėto.
Na, o jei tu vyras ir skaitai šitą straipsnį. Tu ne vienas. Mes tokie. Verkiantys vyrai. Ir žinai, ką? Tu gali pasikeisti. Tau nereikia laukti jokio ženklo ar pagalbos. Tiesiog pradėk šiandien. Tiesiog pradėk dabar. Kaip? Nereikalauk nieko sau iš partnerės. Duok. Duok jai savo laiką. Duok jai savo buvimą šalia. Mokykis ja pasirūpinti. Kelias ilgas, kelias sunkus, kelias nepaprastas.
Ko reikia? Tavo tvirto apsisprendimo. Aš eisiu. O aš žinau, kad tau pavyks! Iš kur žinau? Nes savo akimis mačiau. Ir dar. Pradėk skaityti. Ką? Kaip padaryti ją laiminga. Ką skaityti? Viską! Gadeckį, Gungor, Chapman, Torsunov... Nesvarbu. Tiesiog pradėk skaityti. Domėkis kasdien, kaip ją padaryti laiminga. Sunkumai ir kritimai tave užgrūdins. Ar tau pasiseks? Taip. Kada? Ne dabar. Kantrybės. Tiesiog pradėk.
Teksto autorius asmeninio efektyvumo treneris Darius Ražauskas