Trūksta pagalbos
Šiandien šalyje ne tik didėja sergančiųjų skaičiai ir kasdien miršta vis daugiau žmonių, šiandien ne vienas Lietuvos gyventojas susiduria su aibe įvairių problemų, kurias sukelia pandemija ir jos pasekmės. Šiandien sunkiai kovojantiems medikams trūksta pagalbos, medicininis personalas kasdien „išeina iš rikiuotės“ ir negali atlikti savo pareigų. Daugybei nepasiturinčių žmonių ir šeimų šiandien reikia pagalbos, nes trūksta būtiniausių maisto produktų ar daiktų, o ką jau kalbėti apie vienišus senolius, kuriems reikia ne tik būtiniausių prekių ir vaistų, jiems reikia dar ir gero žodžio. Jauni žmonės taip pat šiuo metu patiria įvairių su emocine sveikata susijusių problemų.
Nors situacija šalyje ir nesikeičia į gerąją pusę taip greitai kaip mes norėtume, svarbu, jog valstybei esant sunkioje situacijoje, į kovą stojo patys piliečiai ir organizacijos. Nevyriausybinis sektorius ir jam pasišventę žmonės visomis išgalėmis stengiasi daryti viską, kad valstybė nesustotų funkcionuoti, o žmonės, kuriems reikia visokeriopos pagalbos, ją gautų kuo greičiau.
Svarbus vaidmuo nevyriausybinėms organizacijoms
„Nevyriausybinių organizacijų ir atskirų piliečių iniciatyvos visoje Lietuvoje tapo unikaliu pavyzdžiu: nuo siekio padėti medikams, globos namams, iki fizinės ir psichologinės pagalbos teikimo skirtingoms visuomenės grupėms. Visi įprasti sprendimai, poelgiai, kuriuos buvome įpratę daryti kasdien, buvo apriboti, todėl savanoriškos veiklos išraiška yra vienas iš būdų žmonėms atrasti prasmę ir jaustis reikalingiems. Savanoriška veikla augina, įgalina ir įprasmina. Tai ne tik kuria tradiciją padėti vienas kitam, bet ir leidžia žinoti apie pažeidžiamumus, kuriuos turi šalia gyvenantys. Krizės metu savanorystė įgavo naują pagreitį ir iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į savanorišką veiklą. Tai padėjo pagrindus įvairesnėms ir dar neišbandytoms savanorystės formoms, kaip pvz., bendravimas virtualiai. Nevyriausybinės organizacijos įrodė, kad gali operatyviai prisitaikyti prie naujų „new normal“ gyvenimo sąlygų ir padėti visuomenei. Be galo svarbus vaidmuo tenka nevyriausybinėms organizacijoms, kurios ruošia savanorius, padeda juos mobilizuoti bei koordinuoja jų darbą. Visgi, savanorių pasitelkimas turėtų būti ne “ad hoc”, kaip rodo tarptautinė kitų šalių patirtis, o sisteminis sprendimas, kur reikalingas betarpiškas visų sektorių bendradarbiavimas”, – savo mintimis dalinosi Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė.
„Savanorystė šiuo ypatingu ir sudėtingu mums visiems metu yra ypač svarbi. Labai svarbu, jog ji nesukeltų neigiamos patirties žmonėms, kurie nori skirti savo laiką ir jėgas pagalbai tiems, kam labiausiai jos reikia! Čia svarbus organizacijų, kurios turi ilgametę darbo su savanoriais patirtį vaidmuo. Turime pasirūpinti savanoriais ir juos lydėti visos savanorystės metu!“ – kalbėjo Edvinas Ragelskis Maltos ordino pagalbos tarnybos Organizacinės plėtros direktorius.
Savanoriu tampama greitai
Savanoriu tapti nėra sunku, juo gali būti bet kuris Lietuvos gyventojas, nes šiuo metu papildomų rankų, jėgų ir laiko reikia labiau negu bet kada. Apmokymų procedūros įvyksta toje organizacijoje ar įstaigoje į kurią žmogus patenka, tam nereikia skirti keliolikos valandų, užtenka išklausyti saugumo instrukcijų ir gauti užduotį.
Savanorystė gali būti saugi ir naudinga
„Esame be galo dėkingi savanoriams, kurie jau nuveikė milžinišką darbą. Tik jų dėka, nuo išmetimo buvo išgelbėti milžiniški kiekiai dar gero maisto, kurį savanoriai išdalino ne tik kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir šimtams tūkstančių stokojančių žmonių visoje Lietuvoje. Neįgalieji, senjorai, daugiavaikės šeimos, vieniši ir kiti sunkiau besiverčiantys žmonės metus baigia žinodami, kad ištikus nelaimei, jie nebus palikti vieni, jie visada galės atsiremti į stiprų visuomenės pagalbos petį. Šie metai iš savanorių pareikalavo ne tik daugybės laiko, fizinių jėgų ar greito reagavimo ištikus nelaimei, bet ir dar didesnės atsakomybės saugant save ir kitus. Nepaprastai džiaugiamės, kad prie savanoriškų veiklų jungiasi itin atsakingi asmenys, puikiai suprantantys, kad padėti yra svarbu, bet svarbiausia tai daryti saugiai. Todėl net pajutę menkiausią gerklės skausmą, mūsų savanoriai lieka namuose, o į pagalbą žmonėms stoja tik besijaučiantys puikiai. Tai iš dalies ir lemia nuolatinį savanorių trūkumą, tačiau tik tokia savanorystė gali būti saugi ir naudinga“ – teigė „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Savanorystė nėra tik pinigų ar daiktų aukojimas. Ji apima pačias įvairiausias gyvenimo sritis ir sferas, tad kiekvienas gali rasti sau tinkamiausią veiklą.
„Didžiulis džiaugsmas matyti, kad prie fronto linijose stovinčių medikų jungiasi didžiuliai kiekiai savanorių. Dar didesnis džiaugsmas matyti, kad jauni žmonės nedvejodami pradeda savanoriauti ir padėti tiems, kuriems tos pagalbos dabar labiausiai reikia. Nors pandemija mums atnešė daugybę negandų, bet taip pat išryškino ir tai, jog pilietinė visuomenė Lietuvoje be galo svarbi. Būtina pastebėti, kad nevyriausybinis sektorius svarbus ir dėl puikaus išmanymo bei ekspertinių įžvalgų.
Visos iniciatyvos labai svarbios
Ministrės pirmininkės I. Šimonytės suburta nevyriausybinių organizacijų atstovų darbo grupė pataria premjerei ir Vyriausybės kanceliarijai dėl to, kuria linkme judėti, kur yra kokios spragos ir kur reikėtų Vyriausybės įsikišimo suvaldant pandemiją. Jaunimo organizacijos pandemijos metu persiorientavo ir pradėjo ne tik teikti tikslingas paslaugas savo nariams, bet taip pat skatinti savo narius pradėti savanoriauti už organizacijos ribų ar kitaip prisidėti valdant pandemiją. Iš jaunimo ar kartu su jaunimu kilo begalė skirtingų iniciatyvų, tokių kaip „Stiprūs kartu“, „Studentai moksleiviams – moksleiviai studentams“ bei kitos iniciatyvos, kurios mums visiems šiuo metu be galo svarbios. Iš asmeninės patirties galiu pridėti ir tai, kad niekada nesavanoriavę draugai pasiėmė atostogas darbe ir visas savo jėgas meta padėti tiems, kuriems pagalbos dabar reikia labiausiai. Ačiū kiekvienam savanoriui, tikiu, kad mes kartu daug kartų stipresni”,– jaunimo organizacijų patirtimi dalinosi Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas.
Visuomenė turi didelių pilietinių galių
Neveltui sakoma, jog sunkumai ir išbandymai mus tik sustiprina ir daro atsparesnius bet kokioms išorės grėsmėms. „Visuomenė turi neįtikėtinų pilietinių galių, kurias pats metas išskleisti visu pajėgumu. Savanorystė šiandien atsiskleidžia vis kitu savo pavidalu, rodo savo universalumą ir kviečia kiekvieną prisidėti. Nesvarbu ar tai būtų pagalba medikams ligoninėje, kraujo donorystė, maisto produktų nuvežimas apsipirkti negalinčiam, kelios valandos „Jaunimo linijoje“, „Sidabrinėje linijoje“ ar kitoje emocinę paramą teikiančioje organizacijoje, „online“ paskaitos moksleiviams pravedimas, piniginė auka, gero žodžio negailėjimas ar sąžiningas karantino ribojimų laikymasis. Visi esame svarbūs, visi reikalingi ir visi kartu įveiksime pandemiją. Tikiuosi vieno, kad nevyriausybinis sektorius ir savanorystė bus tinkamai įvertinta ir suprasta, kaip neišmatuojamą pridėtinę vertę ir naudą kurianti galia visai Lietuvai”, – kalbėjo istorikė, visuomenininkė, LRT radijo laidos „Vardan tos“ vedėja Luka Sinevičienė.
„Kuo galiu padėti“- sąmoningumo ženklas.
„Krizinės situacijos mobilizuoja įvairių vsuomenės grupių atstovus, leidžia atsiskleisti iniciatyvoms ir elementariam humaniškumui. Pati savanorystė iš esmės parodo tautos ir viuosmenės brandą sunkumų akivaizdoje. „Kuo galiu padėti“ – sąmoningumo ir bendrystės apraiškos ženklas, kai visuomeninis interesas tampa aukščiau asmeninio. Visos inciatyvos yra sveikintinos: socialiai atsakingo verslo, nevyriausybinių organizacijų ar privačių pavienių asmenų. Čia ypač svarbūs opertayvūs, drąsūs ir „out of the box“ veiksmai ir sprendimai. Neturėtų būti “konkurencijos” ar asmeniškumų. Laikas susitelkti ir veikti!“- dėstė viešųjų ryšių ekspertas ir „Strateginių iniciatyvų centro“ vadovas Alkas Paltarokas.
