36-erių Christine Smith iš Pietų Kranto, netoli Middlesbrough, šeimai buvo liepta ruoštis blogiausiam, nes jos būklė sparčiai blogėjo ir teko prijungti prie plaučių ventiliavimo aparato.
Tačiau tai, kas nutiko toliau, nustebino tiek intensyviosios terapijos skyriaus gydytojus James Cook universitetinėje ligoninėje Middlesbrough mieste, tiek moters šeimą, rašo mirror.co.uk.
Po dienų, praleistų komoje, nežinodama, kaip pavojingai sirgo, ji staiga pabudo, atsisėdo ir paskambino mamai.
Nesuvokė, kaip sunkiai sirgo
O dabar, užuot planavusi laidotuves, jos nudžiugusi ir sužavėta šeima padeda Christine planuoti vestuves − grįžus namo, ją sveikino visi kaimynai, o širdies draugas Mark Squires jai pasipiršo.
Christine sako nesuvokusi kaip sunkiai ji sirgo. Dabar ji supranta, kaip jai pasisekė, ir ragina kitus nesielgti lengvabūdiškai.
„Nežinau, kaip aš užsikrėčiau. Iš pradžių maniau, kad tai infekcija, bet aš vis vėmiau, o kai paskambinau gydytojui pasikonsultuoti, man liepė tuoj pat važiuoti į ligoninę“, − sakė Christine.
„Jie ten atliko testą ir sužinojau, kad man Covid-19 − tai buvo liepos 8 dieną. Aš išbuvau palatoje keturias dienas ir man viskas buvo gerai, davė kvėpuoti deguonimi, o po to prisimenu tik pabudimą bei gydytojo žodžius „Lik su mumis arba tu mirsi“. Po to nieko neprisimenu“, − pasakojo ji.
Christine būklė sparčiai pablogėjo ir ji buvo paguldyta į reanimaciją bei prijungta prie plaučių ventiliavimo aparato. Medicinos darbuotojai paskambino šeimai, kad ruoštųsi blogiausiam, tačiau įvyko stebuklas.
Atsigaudinėja lėtai
Ji pabudo ir paprašė paskambinti namo, nors nežinojo nei kuri diena, nei kiek laiko išbuvo komoje. Paaiškėjo, kad tą dieną buvo jos mamos gimtadienis. Visa šeima buvo namuose, jie džiūgavo, kai suprato kas skambina.
Dabar jau trys savaitės kai ji grįžo iš ligoninės ir nors labai lėtai, bet atsigauna. Jos darbas labai įtemptas, ji daug laiko praleisdavo sporto salėje, mindama dviratį, o dabar pavargsta net džiaudama skalbinius.
Nepaisant visko, ji laiminga, kad yra gyva.
Ji pasakojo: „Jie sakė, kad įves mane į komos būseną septynioms ar dešimčiai dienų, o jei šeima nesutiks, aš neišgyvensiu. Po trečios dienos komoje jie paskambino mano mamai kad ji pakalbintų mane, gal pažinusi jos balsą, aš prabusiu, deja, nepavyko. O tada vieną dieną aš prabudau isteriškai klykdama „paskambinkit mamai!“. Aš šaukiau „aš gyva, aš gyva!!!“.
„Mane iš palatos plojimais išlydėjo visos slaugytojos, grįžus namo, visa gatvė džiūgavo, tai buvo tikrai labai jautru. O tada dar Markas pasipiršo, jis buvo išsigandęs, kad manęs neteks, o dabar štai – mes ruošiamės vestuvėms“, − džiaugėsi Christine.
„Žmonės galvoja, kad koronavirusas ir šioks ir anoks, tačiau pabuvus mano situacijoje, suvoki, kad tai labai rimta“, − pridūrė ji.
