Dizainerio Alfredo Heberlio (Alfredo Häberli) patarimai pravers tiems, kurie taupo brangų savo laiką ir vieną dieną netikėtai atsiduria žavingame Šveicarijos mieste Ciuriche. Laikrodis šveicarams nėra tik banalus jų pamišimo dėl punktualumo simbolis. Ciuriche laikrodis darniai įsilieja į miesto peizažą greta kitų įžymybių: Le Korbiuzjė (Le Corbusier) projektuotų pastatų ar garsiojo šveicariško peiliuko. Visa tai simbolizuoja, kiek daug estetikos Šveicarija dovanojo pasauliui. Dailūs laiko matuokliai it tikri trofėjai eksponuojami garsiojoje Ciuricho bankų ir parduotuvių gatvėje Bahnhofstrasse. Čia diskretiškai saugomi ir nediskretiškai išleidžiami milijonai...
Daugybę laikrodžių išvysite traukinių ir tramvajų stotyse, ant biurų pastatų ir bažnyčių smailių. Laikas gal ir valdo Ciuricho gyventojų kasdienybę, bet jis taip pat simbolizuoja intriguojantį ryšį tarp miesto istorijos ir ateities.
Dėl kompaktiškumo ir gyventojų skaičiaus (apie 400 tūkst.) Ciurichas kasmet atsiduria pasaulio miestų, kuriuose geriausia gyventi, topų viršūnėse. Be to, tai vieta, kur vasaros vakarais kostiumuoti bankininkai šoka basi, o turtai investuojami į šiuolaikinį meną.
Argentinoje gimęs 44 m. pramoninio dizaino specialistas A. Heberlis atstovauja šio miesto kūrybiniam sluoksniui ir simbolizuoja vis didėjantį jo kosmopolitiškumą. Jo sukurti interjerai įvairūs daiktai žinomi visame pasaulyje. Birželį Ciuricho dizaino muziejus šį kūrėją pagerbė surengęs jo retrospektyvinę parodą – tikra retenybė dizaineriui esant gyvam. A. Heberlis sutiko surengti ekskursiją po miestą, kuris tapo antraisiais jos namais.
Šveicarai nemėgsta girtis
Ciurichas garsėja aukšta gyvenimo kokybe, bet gal ne pačiu įdomiausiu gyvenimu. Manote, jis yra tiesiog neįvertintas?
Taip, absoliučiai. Galiu tai sakyti, nes esu kilęs ne iš čia. Ciurichas yra labai įdomus, jis traukia vis daugiau jaunų žmonių ir užsieniečių. Vienam gyventojui čia tenka daugiau galerijų nei bet kur kitur pasaulyje po Niujorko. Čia yra labai puikių muziejų, restoranų, butikų. Be to, Ciuriche gamta – prie pat tavo namų slenksčio. Be to, mes esame labai kūrybingi. Žinoma, turime garsiausių architektų kaip Le Korbiuzjė, Marijus Bota (Mario Botta) bei Žakas Ercogas (Jacques Herzog) ir Pjeras de Meronas (Pierre de Meuron), įsikūrę Bazelyje, bet taip pat turime puikų menininkų judėjimą, kaip tik todėl meno mugė „Art Basel“ yra toks žinomas renginys. Turime muzikantų, tik niekas to nežino! Iš šveicaro niekada neišgirsi: „Mes puikūs.“ Niekada. Štai kodėl norėdamas pasigalynėti italas tai daro su vokiečiu arba prancūzu.
Ar mieste yra vieta, atspindinti šį pagyvėjimą ir pokyčius?
Vakarinė Ciuricho dalis (vadinamoji Kreis 4). Ten – industrija ir menas. Ten ketinama statyti aukščiausią pastatą Ciuriche ir visoje Šveicarijoje. Ten yra naujų apartamentų ir loftų kompleksų, kino teatrų ir senų fabrikų pastatų. „Schiffbau“ – visoje Europoje garsus teatras, jame yra puikus restoranas „LaSalle“. Jis tarsi stiklinėje dėžėje. Kitas – „Rosso“ – tai sena gamykla. Ten skani pica. Jis yra greta „Freitag“ bokšto, kur kompanija „Freitag“ pardavinėja rankines iš perdirbtų medžiagų.
Niekieno nežinomi šedevrai
Užsiminėte apie užgimstantį Ciuricho daugiakultūriškumą. Kur tai vyksta?
Langstrasse. Šis rajonas buvo ir vis dar yra užterštas prostitučių, narkotikų, bet čia galima sutikti labai įdomių skirtingų žmonių. Visi mano darbuotojai ten gyvena. Ten yra geras restoranas „J.O.S.E.F.“. Taip pat ir šveicariškas restoranas „Seidenspinner“. Jo savininkas gamina pačios aukščiausios kokybės šilką – Žanas Polis Gotjė (Jean Paul Gaultier) ir Ivas San Loranas (Yves St. Laurent) – visi jie perka šį audinį iš jo. Savo draugams ir bičiuliams jis atidarė restoraną.
Kokie architektūros šedevrai Jums čia labiausiai patinka?
Man patinka Heidi Weber House, paskutinis pastatas, kurį suprojektavo Le Korbiuzjė. Bet niekas apie jį nežino! Jis priklauso ekscentriškai poniai, kuri uždirbo daugybę pinigų kaip interjero architektė, tapo Le Korbiuzjė gerbėja, norėjo pastatyti jam paviljoną ir taip skleisti jo filosofiją. Ji turi vieną didžiausių Le Korbiuzjė kaligrafijos ir tapybos darbų kolekcijų pasaulyje. Tas namas man šiek tiek primena laivą. Tas namas – pirmasis ir vienintelis Le Korbiuzjė pastatas iš plieno – šis menininkas daugiausia dirbo su betonu. Ir toks vienintelis visame Ciuriche. Le Korbiuzjė atvyko iš prancūziškosios Šveicarijos dalies, čia jis daug kūrė, bet vėliau išvyko į Paryžių ir ten atidarė savo studiją.
Tarp praeities ir dabarties
Ar egzistuoja specifinė šveicariška mąstysena?
Tai preciziškumas. Mums patinka mechaninis punktualumas. Žinoma, man, atvykusiam iš Argentinos, tai buvo tikras šokas. Šveicarai, kalbant bendrai, kartais per daug planuoja ateitį. Jie tiksliai žino, ką darys sulaukę šešiasdešimties. Bet Ciurichas nėra toks. Kaip dizaineriai ar architektai, šveicarai juda išradimų, inžinerijos, o ne formos kryptimi. Kartais tai matyti ir mieste – jie tiesiog nori padaryti geriausia ir tai daro. Tai akivaizdu žvelgiant į suolus ar šiukšlių dėžes. Ir to jau per daug.
Ar čia yra muziejų ar parodų, kurias būtina pamatyti?
Kunsthaus. Taip pat Ciuricho dizaino muziejus. Tai vienas gražiausių ir tipiškiausių XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pastatų. Jis buvo renovuotas maždaug prieš dešimtmetį. Čia yra terasa, iš kurios atsiveria labai graži miesto panorama. Ciuricho dizaino, grafikos ir juvelyrikos menų universitetas, kur aš studijavau, taip pat vertas dėmesio. Fojė yra puiki vieta užkrimsti. Ten labai puiki atmosfera. Löwenbräu-Areal, įsikūręs buvusios alaus gamyklos pastate Kreis 5 rajone, – puiki vieta šiuolaikinio meno gerbėjams. Čia yra keletas muziejų ir galerijų. Geriausias meno leidinių knygynas „Kunstgriff“ taip pat ten. Vienas mano mėgstamiausių restoranų „Kronenhalle“ įkurtas ponios Cumštėg (Zumsteg), kilusios iš vienos seniausių šilko gamintojų šeimų. Jiems priklauso visas pastatas. Per Antrąjį pasaulinį karą čia buvo galima sutikti visus garsiausius menininkus ir rašytojus: Pikasą (Picasso), Sezaną (Cezanne), Braką (Braque). Ji jiems duodavo maisto ir kambarį nakvynei. Jie atsidėkodavo paveikslais. Tad visi paveikslai dabar šiame restorane. Ir valgiaraštis lygiai toks pat – jie niekada jo nekeitė! Šalia yra „Kronenhalle Bar“. Visus stalus ir lempas čia kūrė broliai Albertas ir Diegas Džakomečiai (Alberto, Diego Giacometti). Taip pat turėtumėte pamatyti Šagalo (Chagall) vitražus Fraumünster bažnyčioje.
Gal galėtumėte rekomenduoti gerų pirčių?
Manau, geriausia yra „Seebad Enge“. Ji buvo įrengta 1960-aisiais. Giedrą dieną Ciuricho ežero tolumoje gali išvysti pačią gražiausią kalnų panoramą, kokią tik galima įsivaizduoti. Iš ten matyti ir visas miestas – tarsi atvirukas. Kita pirtis – „Frauerbad“, bet ji skirta tik moterims. Ciuriche mėgautis pirtimis ypač malonu vasarą. Vienoje rasite sauną, kitoje restoraną, dar kitoje rodomi filmai.
Neklausiu apie laikrodžius su gegutėmis, bet kur geriausia vieta paragauti šokolado?
Aš dievinu „Confiserie Sprüngli“, esančią Paradeplatz. Ir kava pirmame aukšte tiesiog fantastiška.
