Linksma vaikystė
Rita ir Rima – ne vienintelė dvynių pora giminėje. Dvynės yra ir šešeriais metais jaunesnės jų pusseserės Žaneta ir Žydrūnė. „Mūsų močiutės seserys irgi buvo dvynės“, – pasakojo R.Nutautienė.
Kaune augusioms Ritai ir Rimai puikiai pažįstamos visos juokingos situacijos, dėl fiziologinio panašumo nutinkančios dvyniams.
„Kai buvome mažytės, su tėvais gyvenome daugiabučiame name. Kieme draugai su mumis žaisdavo žaidimą „Atspėk dvynę“, o vyresnioji sesuo būdavo teisėja. Tik ji mus atskirdavo, o kiti vaikai bandydavo atspėti, kuri esame kuri“, – pasakojo Rima ir pridūrė, kad vaikystėje jiedvi su seserimi rengdavosi visiškai vienodai, net batų raištelius įsiverdavo vienodus, todėl kiemo draugams būdavo labai sunku jas atskirti.
Kartą mama dvynukėms nupirko skirtingas sukneles, tačiau mergaitės jų taip ir neapsivilko. Skirtingai rengtis jos pradėjome maždaug nuo 14 metų, tačiau iš pradžių skirdavosi tik drabužių atspalviai. „Dar ir dabar turime nemažai vienodų drabužių ir jais apsivilkusios mėgaujamės dvynių statusu“, – juokėsi R.Nutautienė.
Identiški balsai
Su iššūkiu, kaip atskirti Rimą ir Ritą, vėliau susidūrė ir jų sutuoktiniai, todėl Rima nutarė jiems palengvinti užduotį ir pasitrumpino plaukus. „Tačiau mūsų balsai buvo identiški. Kartais, kai vyrai būdavo kitoje patalpoje ir mūsų su sese nematydavo, su jais kalbėdavome viena už kitą. Viena pradėdavome sakinį, kita užbaigdavome ir t. t. Jie niekada neatskirdavo, kada kuri kalba. Būdavo daug juoko, kai jie viską supainiodavo, nes nesuprasdavo, ką kuri pasakė“, – apie dvyniams nutinkančias linksmas situacijas pasakojo Rima.
Deja, R.Nutautienės vyro tarp gyvųjų nebėra, todėl ryšys su sese jai tapo dar svarbesnis. „Nors šiuo metu gyvename skirtinguose miestuose, stengiamės kuo dažniau bendrauti. Labai pasiilgstame viena kitos. Be to, labai viena kitą jaučiame, ypač, jeigu kuriai nors kas nors blogai. Tas jausmas be galo stiprus. Mudvi jį pavadinome dvynių jausmu“, – sakė Kaune iki šiol gyvenanti Rima.
Dvynių daugėja
Dvyniai – unikalus gamtos reiškinys, kurio fenomeno iki šiol negali paaiškinti net šiuolaikinis mokslas. Mūsų šalyje ir pasaulyje dvynių gimsta vis daugiau. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje dvynių gimė gerokai daugiau nei ankstesniais metais – net 416 porų. 2014 m. gimė 338, 2013 m. – 353, 2012 m. – 347, 2011 m. – 323 poros dvynių. Pasaulio statistika rodo, kad nuo 1980-ųjų dvynių gimstamumas pasaulyje padidėjo net 76 proc.
Mokslininkai kol kas bejėgiai ne tik paaiškinti dvynių fenomeną, bet atsakyti į klausimą, kodėl vienur dvynių gimsta daug daugiau nei kitur. Daugiausia dvynių gimsta Nigerijoje (kas 20-tas nėštumas), mažiausiai – Kinijoje (kas 300-tasis nėštumas). Vis dėlto mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad daugiau galimybių susilaukti dvynių turi vyresnėms nei 35 metų, taip pat aukštos ir apkūnesnės moterys. Vegetarėms susilaukti dvynių tikimybė yra penkis kartus mažesnė.
Tai įdomu
Šiemet Lietuvoje gimė neįprastai daug trynukų – 11 trijulių.
Net identiškų dvynių pirštų antspaudai yra skirtingi. Jie susiformuoja vaisiams liečiant gimdos sienelę – būtent dėl to kiekvieno asmens pirštų antspaudai ir yra unikalūs.
Apie 22 proc. dvynių yra kairiarankiai.
Kaip atskirti identiškus dvynius? Žiūrėkite į bambą. Šios kūno duobelės išvaizdos nelemia genai. Bamba tėra randas, kuris atsiranda pašalinant virkštelę.
