Pirmą dieną kauniečiui Arnui Puplauskui Vengrijos sostinėje teko daug jaudintis. Tačiau kelionėms bent 2 mėnesius per metus skiriantis lietuvis juokais sakė, kad klaidžiojimas po ją tai buvo ir tarsi geros orientacinės varžybos svetimame mieste. Budapeštas, pasak Arno, ir sužavi, ir nuvilia. Didingas Pešto senamiestis ar pasiplaukiojimas Dunojumi – tikrai įspūdingi, bet viešasis miesto transportas ar centrą supantys rajonai ne vieną kraštietį gali ir pašiurpinti – Lietuvos miestai modernesni ir jaukesni.
Nakvynės paieškos užtruko
Vos atvykęs į Budapeštą, kaunietis leidosi ieškoti iš anksto užsakyto buto senamiestyje, tačiau atvykęs į Kisfaludy gatvę liko nieko nepešęs. „Septynaukštis labiau priminė apleistą Vilijampolės statinį. Jokių ženklų, kad čia būtų nuomojami butai, nematyti, – pirmos dienos nuotykius prisiminė Arnas. – Nuomotoja lyg niekur nieko pareiškė, kad butas jau užimtas kito turisto, o aš galiu apsigyventi name už kelių tramvajaus stotelių.“
Farmacininko išsilavinimą turinčiam vyrui Budapešto gatvių raizgalynė ir viešojo transporto ypatybės buvo toks pat galvosūkis, kaip eiliniam žmogui lotyniški vaistažolių pavadinimai. Po kelių valandų klaidžiojimo Arnas tikslą pasiekė ir moters nusakytą adresą surado.
„Duris atidarė apie 50 metų nemalonios išvaizdos moteriškė, vilkinti tik chalatu. Kartu pakilome iki buto. Aš svajojau kuo greičiau paimti iš jos raktus ir pailsėti, tačiau, rodydama nesutvarkytus kambarius, moteris laužyta anglų kalba pareiškė, kad man teks gyventi kartu su ja! Tikrai nesitikėjau tokio bičiuliško pasiūlymo“, – pasakojo privatumą mėgstantis keliautojas.
Vėl atsidūręs gatvėje, kaunietis prisėdo interneto kavinėje ir galiausiai susirado tvarkingą, šiltą būstą. Tiesa, atokiau miesto centro, tačiau be kitų gyventojų. „Po visos dienos paieškų, išsitiesti lovoje prie senovinio židinio buvo tikra palaima“, – sakė A.Puplauskas.
Tikras vengriškas guliašas
Kitos dienos ryte kaunietis jau stojo į eilę sovietmečio laikus primenančią eilę prie garsiųjų Szechenyi vandens vonių. Budapeštas gali drąsiai vadintis termų (taip vadinamos vietovės, kur trykšta karštosios vandens versmės, turinčios gydomųjų savybių) ir apskritai SPA centrų miestu
Vienas seniausių Szechenyi karštųjų versmių ir baseinų kompleksas užima daugiau kaip 6 tūkst. kv. m. plotą – tai didžiausias medicininių vonių kompleksas Europoje. 1881-uosius menantys komplekso rūmai vis dėlto prašyte prašosi remonto. Pasak Arno, pastato sienos aptrupėjusios, pirtyse jaučiamas pelėsių tvaikas, baseinų plytelės sutrūkusios.
Visiems atvykusiems į Budapeštą kaunietis siūlo į miestą pažvelgti nuo Dunojaus upės kranto. „Sėdi į vandens autobusą ar turistinį laivą ir kelias valandas gali žvalgytis į miestą nuo šaltuku dvelkiančio Dunojaus. Išvysi visai kitokius vaizdus nei vaikščiodamas senamiesčio gatvėmis, o parlamento rūmų ir Dunojų juosiančių tiltų didybė atsiskleidžia tik žvelgiant į juos nuo vandens“, – įspūdžiais dalijosi Arnas.
Ant jo, Budapeštas turi savo Laisvės alėją – Vaci gatvę, skirtą pėstiesiems, kurioje gausu barų, restoranų, suvenyrų ir kitokių prekių parduotuvių. Arnas pataria į centre esančias užeigas geriau nė nesidairyti tikintis paragauti vengriškų patiekalų. „Senamiestis pilnas turistų, barų durys varstosi nuolat, tad jų šefai dėl patiekalų autentiškumo nesijaudina. Tikro vengriško maisto reikia ieškoti atokiau centro, vietos gyventojams skirtose užeigose. Ten gausi sotaus guliašo porciją, galėsi išlenkti vietinio alaus bokalą, o vienoje centro užeigų vietoj tradicinio vengriško guliašo gavau kažkokios sriubos dubenėlį“, – prisiminė keliautojas.
Draugiški bet kokiu oru
Budapešto senamiestis lietuviui įsiminė ir karšto vyno ir saldžių sausainių kvapais. „Senamiestyje, Pešto pusėje, ypač šalta, nes nuo Dunojaus kylanti drėgmė, atsimušusi į kito kranto Budos kalnus, užsilaiko senose gatvelėse, – aiškino pašnekovas. – Sušalti neleido gatvėje parduodami karštieji gėrimai, keptos kukurūzų burbuolės, tradiciškai ant kočėlų kepami sausainiai – baisiai skanus dalykas! Dar vienas atradimas – grogas: romas ir šiltos obuolių sultys su specialiais karšto vyno prieskoniais (gvazdikėliais, cinamonu, imbieru). Labai tinka tiems, kam po klajonių šaltą ir snieguotą dieną varva nosis ir sušlapo kojos.“
Anot A.Puplausko, apsilankyti būtina ir Budos pusėje, XII a. pilyje, žvejų bastione, nuo kurio atsiveria bene gražiausia Pešto panorama kitapus Dunojaus. Keliautoją sužavėjo ir Vajdahunyado pilis, kuri pirma buvo pastatyta iš medžio ir kartono kaip laikinas eksponatas tūkstantmečio iškilmėms ir tik vėliau perstatyta iš plytų ir akmenų – labai neįprastas įvairių architektūros stilių derinys. „Žvelgiant iš vienos pusės, matai gotikinio stiliaus pastatus, iš kitos – baroko. Iš tikrųjų pilies pastatų kompleksas yra gotikinio, renesansinio, barokinio ir romantinio stiliaus samplaika. Taip jis sukurtas siekiant parodyti pasauliui visus architektūrinius stilius, kuriuos galima surasti Budapešte“, – sakė A. Puplauskas, pastebėjęs, kad žiemą Vengrijos sostinė Budapeštas daug ramesnis nei vasarą, tačiau vengrai draugiški bet kokiu oru. Žmonės čia paprasti, padeda, kuo tik gali. „Tačiau sostinėje yra labai daug benamių, nė viename Europos mieste nesu matęs tiek vargetų. Pakalbintas taksistas nuoširdžiai krimtosi dėl gimto miesto. Šiuo metu jis patiria akivaizdų nuosmukį, dėl kurio, matyt, kalta nuolatinė valdžios kaita, atsakomybės stoka, korupcija“, – pasakojo lietuvis. Tačiau Budapeštas vis dėlto užbūrė jį savita architektūra, garuojančiais baseinais, susimąsčiusio rūstaus Dunojaus platybe ir vienas už kitą puošnesniais tiltais.
Budapeštas yra svarbiausias Vidurio Europos miestas, devintas pagal dydį Europos Sąjungoje, kuriame gyvena turintis 1,7 mln. gyventojų. Anksčiau tai buvo trys atskiri miestai – Buda, Obuda ir Peštas, kurie tik 1873 m. buvo sujungti į vieną – Budapeštą.
VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius
